pasvezdiena
Šiandieną – pasaulinė vėžio diena

Kasmet vasario 4-oji minima kaip pasaulinė vėžio diena. 2013 metais minimos dienos šūkis – „Vėžys – ar žinojai?” (angl. „Cancer – did you know?”). 

Pasaulinė vėžio diena – tai galimybė gerinti žinias apie vėžio ligą.


Pasauliniu mastu šių metų minėjimas skirtas paneigti keturis pagrindinius mitus apie šią ligą:

1 MITAS: Vėžys – tik sveikatos klausimas. TIESA: vėžys – ne vien sveikatos klausimas, jis susijęs ir su socialiniais bei ekonominiais veiksniais, vystymusi ir kt.

2 MITAS: Vėžys – pasiturinčiųjų, vyresnio amžiaus ir išsivysčiusių šalių gyventojų liga. TIESA: vėžys – pasaulinė epidemija, veikianti įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių – ekonominių grupių, besivystančių šalių gyventojus.

3 MITAS: Vėžys – tai mirties bausmė. TIESA: daugelis vėžių, kurie kažkada buvo laikomi mirties bausme, dabar jau yra išgydomi. Vėžys šiomis dienomis gydomas vis efektyviau. Kuo anksčiau jis yra nustatomas, tuo didesnė tikimybė jį išgydyti.

4 MITAS: Vėžys – mano likimas. TIESA: imantis teisingų prevencijos priemonių trečdalio labiausiai paplitusių vėžio formų galima išvengti.

Odos piktybiniai navikai Vilniaus mieste įgavo pagreitį

Nors Lietuvoje sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo trejetuko, tačiau mirtingumo struktūroje jie užima antrąją vietą ir yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje.

HI SIC duomenimis, paskaičiuotais remiantis Vėžio registro duomenimis, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Ne išimtis ir Vilniaus miestas. 2010 m. Vilniaus mieste 100 000 gyv. teko 615,3 piktybinių navikų atvejai, 2011 m. rodiklis siekė jau 683,5 atv.  Vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis Vilniaus mieste 2011 m. buvo 728,1 atv./100 000 vyrų, moterų – 632,38 atv./100 000 mot. 55,49 proc. 2011 m. pirmą kartą nustatytų onkologinių susirgimų atvejų Vilniuje sudarė I ir II stadijų navikai, 11,43 proc. – IV stadijos navikai.

Vyrai Vilniaus mieste 2011 m. dažniausiai susirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu (38,33 proc. visų naujų atvejų vyrų tarpe), odos melanoma ir kitais odos piktybiniais navikais (13,27 proc.), plaučių, trachėjos ir bronchų (8,54 proc.), gaubtinės žarnos (5,67 proc.) bei tiesiosios žarnos ir išangės (4,24 proc.) piktybiniais navikais. Moterys Vilniaus mieste 2011 m. dažniausiai susirgo odos melanoma ir kitais odos piktybiais navikais (24,74 proc. visų naujų atvejų moterų tarpe), krūties (18,13 proc.), gimdos kūno (7,71 proc.), gaubtinės žarnos (6,2 proc.) bei skrandžio (3,9 proc.) piktybiniais navikais.

Nors ir jaunėjantis, vėžys išlieka vyresnių žmonių liga. Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebimas 65+ m. amžiaus grupėje (2001 m. 100 000 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų teko 1552,21 piktybinių navikų atv., 2011 m. rodiklis išaugo iki 2641,99 atv.). 2011 metais stebėtas sergančių piktybiniais navikais asmenų sumažėjimas amžiaus grupėje iki 17 metų ir per stebimąjį 2001 – 2011 metų laikotarpį buvo pats mažiausias – 5,1 atv./100 000 gyv.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina visus žmones prisidėti prie šios dienos minėjimo ir susivienyti kovai su pasauline vėžio epidemija. Specialistai primena, jog vėžio atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kurių pagrindiniai – mitybos ypatumai (20-50 proc.), rūkymas (29-31 proc.), įvairios infekcijos (10-20 proc.), paveldimumas (10-20 proc.), jonizuojanti ir ultravioletinė spinduliuotė (5-7 proc.), alkoholis (4-6 proc.), profesija (2-4 proc.), fizinio aktyvumo stoka (1-20 proc.), aplinkos užterštumas (1-5 proc.), vaistai (mažiau kaip 1 proc.), pramonės produktai (mažiau kaip 1 proc.). Didelės vėžio rizikos grupėms priklauso rūkantys ir gyvenantys ar dirbantys šalia daug rūkančių, nutukę, dirbantys kenksmingų pramonės šakų įmonėse, piktnaudžiaujantys alkoholiu, sergantys kitomis ligomis, sirgę ar gydyti nuo piktybinių navikų, tie, kurių šeimose buvo ar yra sirgusių krūties, storosios žarnos, skrandžio, prostatos vėžiu asmenys.

Onkologinių susirgimų prevencijos programos

PSO duomenimis, apie 30-50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką. Vienas iš būdų tai padaryti – gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant nustatyti piktybinius navikus ankstyvosiose stadijose. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos šios su onkologinių susirgimų prevencija susijusios programos:

–    gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik anksti juos nustačius galima išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

–    atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti vėžį ar iki tol įvykusius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

–    priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

–    storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų.
Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!

Daugiau informacijos:
Dovilė Jakubavičiūtė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8-5 2711244, el.p. dovile.jakubaviciute@vvsb.lt