Šiandieną gyvename pasaulyje, kuriame daugelis mūsų esame tiesiogiai arba netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba draugų tarpe.

Vėžys, kaip susirgimas, paveikia kiekvieną, nepaisydamas nei lyties, nei amžiaus, nei padėties visuomenėje. Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir šiuolaikinės medicinos problemų ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 12 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, virš 7 milijonų žmonių vėžys kasmet nužudo. Pasaulyje gyvena virš 25 milijonų žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 16 milijonų žemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėžys užima vieną iš pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Sėkmingai subalansavus darbą tarp įvairių sveikatos sektorių, galima būtų išsaugoti 2 milijonus mirčių iki 2020 m. ir 6,5 milijono mirčių iki 2040 m. visame pasaulyje.

Vasario 4-oji pasaulyje minima kaip pasaulinė vėžio diena. Norėdamas prisidėti prie šios dienos minėjimo, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras (remdamasis HI SIC duomenimis) apžvelgia 2001 – 2009-ųjų metų onkologinių susirgimų statistiką.

Piktybiniais navikais (įskaitant limfinių, kraujodaros ir jiems giminingų audinių) 2009 m. Vilniaus mieste sirgo 11545 asmenys, tai 803 atvejais daugiau negu 2008 m., tuomet sirgo 10742 asmenys. 2001 – 2009 metais Vilniaus mieste bendrasis sergamumas piktybiniais navikais 1000-iui gyventojų buvo didesnis lyginant su visos Lietuvos vidurkiu tais pačiais metais. Stebėtas tolygus sergamumo piktybiniais navikais didėjimas tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje. Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebėtas vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų grupėje, mažiausias – amžiaus grupėje iki 17 metų. Visose amžiaus grupėse stebėtas sergamumo piktybiniais navikais augimas.

Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje jau daugelį metų yra nekintanti. Piktybiniams navikams tarp mirties priežasčių tenka antroji vieta.

Lietuvoje prostatos vėžys šiuo metu – dažniausia vyrų onkologinė liga. Nuo 1995 m. iki 2005 m. susirgimų skaičius padidėjo 356 proc. – pasireiškė patys sparčiausi sergamumo šiuo piktybiniu naviku didėjimo tempai. 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniuje ir Lietuvoje taip pat stebėtas didėjantis sergamumas priešinės liaukos vėžiu.  Nuo 2001 iki 2009 metų Vilniuje priešinės liaukos vėžio atvejų skaičius 1000-iui vyrų išaugo beveik 6 kartus. Daugiausiai sergančiųjų prostatos vėžiu buvo vyresnių negu 65 m. amžiaus vyrų grupėje. Mirtingumas dėl prostatos vėžio nuo 1995 m. iki 2005 m. pakito sąlyginai nedaug – padidėjo 142 atvejais. Lietuvoje 2000 – 2005 metais I-II stadijos prostatos vėžys buvo diagnozuotas vos 37 proc. atvejų. Kasmet, vis plačiau naudojant PSA testą, 2005 m. ankstyvų stadijų skaičius jau siekė beveik 50 proc.

Moterų tarpe krūties vėžys – dažniausia piktybinių navikų lokalizacija – nuo 2001 m. iki 2005 m. naujų atvejų per metus skaičius Lietuvoje padidėjo 7,56 proc. (nuo 1229 iki 1322 atvejų). Tuo tarpu mirčių nuo krūties vėžio skaičius moterų tarpe sumažėjo 46 atvejais (beveik 8 proc.). Sergančiųjų krūties vėžiu skaičiaus didėjimas daugiausiai yra susijęs su pagerėjusia diagnostika (ypatingai ankstyvose vėžio stadijose). 2000 – 2005 m. Lietuvoje ankstyvųjų stadijų krūties vėžys sudarė 63 proc. visų naujų atvejų. 2001 – 2009 metų laikotarpiu stebėtas sparčiai didėjantis sergamumas krūties piktybiniais navikais tiek Vilniuje, tiek Lietuvos mastu. Vilniuje, lyginant su Lietuvos vidurkiu, bendrasis sergamumas krūties vėžiu buvo didesnis. Daugiausiai sergančiųjų krūties piktybiniais navikais moterų Vilniuje buvo 65 m. ir vyrenio amžiaus grupėje. Rodiklis 1000-iui šios amžiaus grupės moterų Vilniuje buvo daug didesnis lyginant su Lietuva 2009 metais.Tai galėjo būti nulemta geresnių diagnostikos galimybių.

Tiek Vilniuje, tiek Lietuvos mastu stebėtas nežymus sergamumo gimdos kaklelio vėžiu didėjimas (2001 – 2009 metų laikotarpiu). Vilniuje daugiausiai moterų, sergančių gimdos kaklelio piktybiniais navikais, buvo 45 – 64 metų amžiaus grupėje. Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio moterų 2001 – 2005 metų laikotarpiu mažėjo. Vilniuje mirusiųjų nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų moterų buvo mažiau lyginant su Lietuvos vidurkiu.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sergamumas odos vėžiu didėjo. Tai susiję su ilgėjančia žmonių gyvenimo trukme – daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie pernelyg neatsakingai degindavosi saulėje kai buvo jaunesni. Daugiausiai sergančiųjų odos piktybiniais navikais asmenų Vilniaus mieste 2001 – 2009 metų laikotarpiu registruota 65 ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Nustatyta, jog ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis yra lemiamas piktybinių epitelio navikų rizikos veiksnys. Šviesios odos žmonės, kurių oda nuo saulės parausta greičiau nei kitiems ar joje atsiranda strazdanų, turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu. Manoma, kad reguliarus deginimasis soliariumuose taip pat gali padidinti riziką susirgi odos piktybiniais navikais. Mirusiųjų nuo odos piktybinių navikų Vilniuje ir Lietuvoje 2001 – 2005 metų laikotarpiu daugėjo dėl jau minėtų priežasčių, bet visumoje jis nebuvo didelis. Mirusiųjų nuo piktybinių odos navikų asmenų skaičius Lietuvos mastu buvo  didesnis lyginant su Vilniumi.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, piktybiniai navikai yra viena dažniausių mirties priežiasčių. Mūsų amžiuje net ir labai išsivysčiusiose užsienio šalyse pavyksta išgydyti tik apie 50% susirgusių šia liga. Todėl labai svarbi onkologijos kryptis yra profilaktika. Pavyzdžiui, tai tikslinės patikros programos, kurių metu populiacijos dalis, esanti didesnėje rizikos grupėje, yra tikrinama dėl rizikos veiksnių paplitimo. Šiuo metu Lietuvoje vyksta 4 su onkologiniais susirgimais susijusios patikros programos: gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio (plačiau apie programas ir galimybę pasitikrinti dėl šių susirgimų skaitykite Vilniaus visuomenės sveikatos biuro internetiniame tinklalapyje

https://www.vvsb.lt/index.php/naujienos/174-prevencins-lig-programos-vykdomos-lietuvoje).

Dešimtmečiais sukauptos žinios liudija, kad kai kurie vėžį sukeliantys ar jo augimą skatinantys veiksniai jau yra žinomi. Žinoma, jei žmogaus ar gyvūno organizmą veikia didesnis kenksmingų faktorių kiekis – didesnė galimybė susirgti piktybiniu naviku. Daugelis mums žinomų vėžį sukeliančių faktorių yra mus supančioje aplinkoje. Tai cheminiai junginiai, teršiantys aplinką: orą, vandeni, dirvą, maistą ir kt. Labiausiai mus nuodija tabako dūmai. Žinomi taip pat ir kai kurie fiziniai veiksniai, jonizuojantieji ir ultravioletiniai spinduliai. Jeigu būtų galima juos pašalinti arba sumažinti – tai taip pat būtų piktybinių navikų profilaktika. Žinant ir mokant pašalinti ligos priežastį, galima jos išvengti. Pvz., “kaminkrėčių” vėžys, kuris buvo paplitęs Anglijoje XVIII amžiuje, išnyko pakeitus dūmtraukių valymo būdus.

Efektas, kurį sukelia pirminės profilaktikos priemonės, pastebimas ne tuoj pat, o praėjus 10 ir daugiau metų, nes piktybiniai navikai nepastebimai formuojasi organizme keliolika, net keliasdešimt metų ir dažniausiai atsiranda ne sveikame kurio nors organo audinyje, o tokiame, kuriame jau anksčiau buvo ikivėžinių pakitimų.

Kiekvienas iš mūsų jau šiandien galime prisidėti prie onkologinių susirgimų mažinimo:
– saikingai vartodami alkoholį;
– nerūkydami ir vengdami pasyvaus rūkymo;
– būdami fiziškai aktyvūs;
– sveikai besimaitindami;
– vengdami antsvorio ir nutukimo;
– nepersikaitindami saulėje, rečiau eidami į soliariumus;
– saugodamiesi infekcijų, sąlygojančių vėžio atsiradimą.

ŠIAS REKOMENDACIJAS PRADĖKIME ĮGYVENDINTI JAU DABAR!..

Informaciją parengė:
Dovilė Jakubavičiūtė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel. 8-5 2711244, el.p.
dovile.jakubaviciute@vvsb.lt