Kaip Vilniaus mokiniai vertina savo sveikatą, gyvenimo kokybę? Kokie gyvensenos ir žalingi įpročiai tarp jų paplitę, kaip vertinamas kūnas – kokia dalis mokinių, turinčių antsvorį bei nutukusių, kiek patiria patyčias, o kokia dalis patys jose dalyvauja, kaip vertinami santykiai su tėvais? Ne tik šie, bet ir daug kitų klausimų kyla, kai galvojame apie mokinius…

Nuo 1994 m. Lietuvos jaunų žmonių gyvensenos veiksniai yra matuojami ir vertinami dalyvaujant tarptautiniame mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime – HBSC (angl. – Health Behaviour in School-aged Children). Tyrimo vykdymu rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus A. Zaborskio.

2014 m. atlikto HBSC tyrimo rezultatų, kuriuos apibendrino Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai apžvalgos tikslas – įvertinti Vilniaus miesto mokyklų 5-7-9 klasių mokinių nuomonę apie įvairius gyvensenos komponentus ir palyginti šiuos duomenis su šalies apklaustųjų rezultatais. Tyrimo metu 25 Lietuvos savivaldybėse apklausta 5730 5-7-9-ų klasių mokinių, iš jų – 521 mokinys Vilniaus mieste.

Identifikavome regionines Vilniaus miesto mokinių sveikatos ir gyvensenos problemas, į kurias reiktų atkreipti dėmesį ir jas spręsti. Rezultatų suvestinė rodo, kad Vilniaus mokyklinio amžiaus mokinių sveikata bei gyvensena daugeliu atvejų reikšmingai nesiskiria nuo kitų Lietuvos savivaldybių rezultatų. Džiugu, kad Vilniaus mergaitės geriau rūpinasi burnos higiena, dažniau pusryčiauja namuose, berniukai – jaučiasi labiau patenkinti gyvenimo kokybe, dažniau valgo vaisius. Tačiau yra rodiklių, kurie kelia nerimą: Vilniaus berniukai pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu (rečiau mankštinasi ir sportuoja). Tiek mergaitės, tiek berniukai skundžiasi per dideliu mokymosi krūviu. Norime atkreipti dėmesį, kad Vilniaus devintų klasių mergaitės pasižymėjo dažniau išbandžiusios narkotikus.

Pateikti duomenys nubrėžia aktualias prevencinio darbo ir sveikatos stiprinimo kryptis tiek mokyklose, tiek šeimose.

1991 m. JAV mokslininkai N.Howe ir W.Strauss išgrynino ir pristatė kartų teoriją (Howe, Neil; Strauss, William (1991). Generations: The History of America’s Future, 1584 to 2069). Kartų teorija pagrįsta prielaida, kad žmogaus elgesys priklauso nuo to, kaip jis gyveno ir buvo auklėjamas iki 12-14 metų. Mokslininkai susistemino medžiagą ir apibrėžė kartas pagal jų gimimo laikotarpį. Studija rėmėsi Amerikos istorijos, kultūros ir socialinio gyvenimo ypatumais. Kitose šalyse apibrėžtų kartų laikotarpiai skiriasi, bet principai išlieka tie patys. Pastaroji – Z karta – apima laikotarpį, vienų šaltinių teigimu apimantį nuo 2003 iki 2023 metų, kitų šaltinių teigimu, jai priskiriami gimusieji 1995 – 2012 metais. Šį „priskyrimo“ skirtumą lemia interneto, kuris iš esmės ir įtakoja Z kartos ypatumus, nevienodas paplitimas užsienio šalyse ir Lietuvoje. Mokslininkai nustatė, kad hiperaktyvumas, polinkis gilintis į save bei į virtualų pasaulį, aplenkiant gyvą bendravimą, ypatingas dėmesys internetui – būdingiausi Z kartos bruožai. Dar vienas svarbus šios kartos bruožas – noras ir skubėjimas greičiau suaugti. Kodėl Z karta stengiasi greičiau suaugti? Išskiriamos tokios priežastys 1) pagreitėjęs gyvenimo ritmas, žaibiška naujų technologijų sklaida, suaugusiųjų baimė neatsilikti įtakoja ir vaikus (t.y. būtent šią kartą) 2) internetas, kompiuteriniai žaidimai vaikams atveria greitą platų pasaulio pažinimą. Šio pažinimo virtualumas masina tariamu lengvumu, prieinamumu. Viską norisi kuo greičiau išbandyti. Tą įrodo ir HBSC tyrimo rezultatai, kalbantys apie žalingus gyvensenos veiksnius: didėjanti vaikų, su amžiumi išbandančių rizikingas elgesio formas (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos) dalis, fizinio aktyvumo stoka, daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, vaikai įsitraukia į įvairias elektroninių patyčių formas. Ko gero, vaikai „tuoj gyvens internete“. HBSC tyrime dalyvavę ir tirti 5 – 9 klasių mokiniai ir yra priskiriami būtent Z kartai. Todėl, ieškant priemonių bei būdų, siekiant gerinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos, kuri teigiamai įtakoja sveikatą, rodiklius, būtina atsižvelgti į šios kartos bruožus ir vadovautis naujomis švietimo ir mokymo metodikomis bei šios kartos pripažįstamomis informacijos sklaidos priemonėmis.

Maloniai kviečiame susipažinti su tyrimo rezultatų apibendrinimu: TARPTAUTINIS MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GYVENSENOS IR SVEIKATOS TYRIMAS 2014 (ATSISIŲSTI)

Informaciją parengė:
Žydra Ikamienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
tEL. 8 5 205 3416
El. p.: zydra.ikamiene@vvsb.lt