Remiantis Vilniaus miesto suaugusių žmonių gyvensenos ypatumų ir požiūrio į sveikatą bei jos priežiūrą tyrimu, o taip pat atlikta Lietuvos ir užsienio literatūros apžvalga, turimi duomenys liudija, kad Lietuvoje yra aktuali streso darbe problema. Tyrimo metu 47,5 proc. respondentų teigė patyrę stresą ar įtampą, bet ne daugiau nei kiti asmenys, o 9 proc. respondentų teigė patyrę streso ar įtampos daugiau negu įprastai patiria kiti asmenys. Tyrimo metu taip pat buvo klausta, ar per paskutinius 12 mėn. buvo apėmusi depresija ar prislėgta nuotaika, į ką daugiau nei penktadalis nurodė teigiamą atsakymą.

Remiantis Europos rizikos stebėjimo tarnybos duomenimis, psichosocialinė rizika ir su darbu susijęs stresas yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų. Beveik 50 proc. Europos darbuotojų nuomone, stresas yra įprastas jų darbo vietoje ir jis yra maždaug pusės visų prarastų darbo dienų priežastis.

Atpažinti stresą, kaip nematomą priešą ir kaip jis mus veikia bei kokią įtaką daro mūsų sveikatai, padės gydytojo psichoterapeuto, antistresinės relaksacijos mokymų vadovo Aido Giedraičio įdomios įžvalgos ir naudingi patarimai.

Kas yra stresas?

Šiandieniniame gyvenime streso tema – labai svarbi. Tai psichinė, fizinė ar emocinė įtampa, kylanti dėl priešiškų ar problemiškų aplinkybių.

Išgyvenimo stresas – tai „kovoti arba pabėgti“ atsakas į pavojus. Jis būdingas visiems žmonėms ir gyvūnams. Kuomet žmogus išsigąsta, jog kas nors gali Jį sužeisti, žmogaus kūnas į tai reaguoja natūraliu jėgų antplūdžiu, kad galėtų išgyventi pavojingą situaciją – kovoti arba pabėgti iš jos.

Vidinis stresas – tai nerimas dėl dalykų, kurių negalima pakeisti arba nerimas be akivaizdžios priežasties. Vidinį stresą žmonės neretai sukelia patys sau. Tai dažnai nutinka, kuomet nerimaujama dėl dalykų, kurių negali žmogus kontroliuoti arba pastato save į tokias situacijas, kurios kelia stresą. Kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo tam tikros rūšies įtempto, pilno nerimo bei skubaus gyvenimo būdo. Tai kyla dėl nuolatinio streso. Šie žmonės netgi ieško stresinių situacijų ir jaučia stresą dėl dalykų, kurie įprastai streso nekelia.

Aplinkos stresas. Tai atsakas į aplink mus vykstančius reiškinius, kurie kelia mums stresą. Tarkime, tai gali būti triukšmas, grūstis, įtampa darbe ar šeimoje. Aplinkos streso indentifikavimas ir mokymasis su juo susitvarkyti ar net jo išvengti gali padėti sumažinti mūsų streso lygį.

Išsekimas ir persidirbimas. Šis stresas kaupiasi per ilgą laiką, kol galiausiai sukelia „perdegimą“. Jo priežastis – pernelyg ilgos darbo valandos ar pernelyg sunkus darbas. Taip pat priežastis gali būti netinkamas savo laiko organizavimas ar nepakankamas poilsis bei atsipalaidavimas.

Kaip stresas mus veikia?

Stresas yra nematomas ir sunkiai atpažįstamas, nors jis labai veikia mūsų organizmą. Visiems žinduoliams būdingos tos pačios reakcijos, metaforiškai kalbant žmogus turi trejus smegenų veiklos sluoksnius: reptilijų smegenys, žinduolių smegenys ir mąstančios smegenys. Reptilijų smegenys vaidina svarbų vaidmenį organizmo gyvybinės veiklos palaikyme: būtent su šiomis smegenimis susijęs streso poveikis sveikatai. Elgesio stereotipai, esantys reptilijų smegenyse, yra susiję su išlikimo instinktu, su  giminės pratęsimo siekiu. Ši smegenų dalis vadovauja tokioms funkcijoms, kaip aprūpinimas maistu, prieglobsčio ieškojimas, savo teritorijos gynimas. Kai mes jaučiame pavojų, šios smegenys duoda komandas: „ginkis“, „bėk“, išskirtiniais atvejais „sustink“. Kiekviename iš mūsų gyvena „primityvas“, kuris įsijungia bet kurioje paprastoje stresinėje situacijoje. Šios smegenys įjungia išlikimo arba streso mechanizmą, kurio metu didėja širdies susitraukimo dažnis, padidėja kraujospūdis, išsiskiria adrenalinas (kortizolis), padidėja gliukozės ir cholesterolio kiekis, laikinai sustoja virškinimas ir inkstų veikla. Pakanka mažo streso ir iškart išsijungia žmogiškosios smegenys bei įsijungia išlikimo baimė, pyktis. Mes nelabai norime sau pripažinti, kad mumyse gyvena toks primityvus gyvūnas, deja, tai susiję netgi su kasdieninėmis , kad ir nedidelėmis stresinėmis situacijomis, kurių mūsų gyvenime yra labai daug ir esmė yra ta, kad visi vykstantys procesai mūsų organizme yra tarsi nepastebimi.

Kodėl svarbu įvardinti kokia žmogaus reakcija esant stresinei situacijai?

Dauguma žmonių nesugeba atpažinti streso, kuris gali pasireikšti kaip: sutrikęs mąstymas ir minčių eiga, krentantys iš rankų daiktai, pasunkėjęs kvėpavimas, alpimas, sutrikęs apetitas, kitiems gi atvirkščiai, padidėjęs apetitas, nemiga, tačiau žmonės to neįvardina kaip streso. O tai labai svarbu padaryti, nes organizmas visada išlieka budrus, aktyvuojasi simpatinė sistema, vyksta jau anksčiau išvardintos fiziologinės reakcijos, todėl dažniau sergama peršalimo ligomis, susilpnėja imunitetas, padidėja infarkto ir širdies kraujagyslių ligų tikimybė. Todėl labai naudinga ir patartina gilintis į savo reakcijas, nes tik taip galėsime atpažinti stresą ir jį valdyti.

Kaip sumažinti stresą?

Keletas rekomendacijų kaip sumažinti stresą:

•    Išmokite ir praktikuokite vieną ar daugiau relaksacijos technikų.

•    Pastebėkite, kada pakliūnate į negatyvaus mąstymo ar nerimo užburtą ratą ir išeikite iš jo.

•    Atraskite savo gyvenimo paskirtį ir gyvenkite pagal ją.

•    Priimkite save kaip žmogų, kuris gali klysti ir mokinkitės iš savo klaidų.

•    Praktikuokite dėkingumą. Būkite dėkingi ne tik už gerus, bet ir blogus dalykus. Prisiminkite, jog gyvenimas savaime yra dovana.

•    Siekite, kad Jus suptų artimi, mylintys ir palaikantys žmonės.

•    Darykite mankštą ar užsiimkite kita mėgstama fizine veikla.

•    Tiesiog dažniau juokitės.

•    Švęskite savo pergales netgi mažuose dalykuose.

•    Praktikuokite kvėpavimo pratimus kaip priemonę sumažinti įtampą.

•    Maitinkitės sveikai, geriausia – tuo pačiu metu. Nepraleiskite pusryčių.

Gydytojas – psichoterapeutas Aidas Giedraitis