Stresas – aktuali modernios visuomenės problema. Stresas ne tik sukelia įtampą, bet ir turi poveikį kiekvieno iš mūsų sveikatai, savijautai, efektyvumui ir produktyvumui. Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi stresą „21-ojo amžiaus epidemija“, o vien Jungtinėse Amerikos Valstijose darbo metu darbuotojų patiriamo streso padariniai darbdaviams kainuoja daugiau nei 300 milijonų dolerių per metus. Lietuvoje tokie skaičiavimai nebuvo atlikti, tačiau problema yra ne mažiau aktuali. Šiame straipsnyje aptariamas stresas, būdingas didelį stresą keliančių profesijų atstovams.

Policijos pareigūnai

Viena iš daugiausiai streso sukeliančių profesijų yra darbas policijos sistemoje.

Pasak tyrimo „Kriminalinės policijos pareigūnų stresas, jo įveika ir vidinė darna“ (Rita Bandzevičienė, Sandra Birbilaitė, Aistė Diržytė, 2010m.), tiriant policijos pareigūnų profesinės veiklos ypatumus, išskiriamos dvi stresą keliančių veiksnių grupės: pirmoji – susijusi su tiesioginių policininko pareigų vykdymu (pvz. rizika patirti smurtą̨, laiko sprendimams ribotumas, atsakomybė už̌ partnerį); antroji – susijusi su organizaciniais ypatumais (pvz. neadekvatus vadovavimas, nepakankami ištekliai, komunikacijos trūkumas hierarchinėje policijos struktūroje, galimybių̨ kilti karjeros laiptais trūkumas). Daugelyje tyrimų patvirtinama prielaida, kad organizaciniai veiksniai stipriau veikia pareigūnų darbe patiriamo streso lygį negu veiksniai, susiję̨ su tiesioginėmis pareigomis ir kasdieniu darbu.

Tokioje aplinkoje dirbantiems žmonėms natūraliai kyla poreikis įveikti nepasitenkinimą ir stresą, būdingą šiam darbui. Vienas iš dažnai naudojamų būdų  – alkoholis. Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad 10 procentų labiausiai alkoholį vartojančių žmonių yra policijos pareigūnai. Tai byloja ir faktas, jog alkoholio vartojimo sukeliama liga cirozė policininkams diagnozuojama žymiai dažniau, nei kitų profesijų atstovams. Tyrimai rodo, jog policininkams taip pat būdingi fiziologiniai sutrikimai – skausmas nugaroje, raumenų spazmai,  galvos skausmai, astma, padidėjęs kraujospūdis, skrandžio opos, širdies bei virškinamojo trakto sutrikimai. Taipogi policininkams būdingos tam tikros emocinės problemos. Jų tarpe yra daugiau skyrybų, depresijos, savižudybių atvejų.

JAV atliktuose tyrimuose nustatyta, jog policininkų tarpe yra žymiai daugiau žmonių, turėjusių minčių apie savižudybę. Jos yra būdingos net 23% pareigūnų vyrų ir 25% pareigūnių moterų. Palyginimui, kitų profesijų atstovų tarpe tai būdinga tik apie 13,5% žmonių. Šiuose tyrimuose taip pat nustatyta, jog pareigūnams, kuriems daugiau nei 40 metų, dažniau būdingi vainikinių arterijų sutrikimai. Taipogi atskleista, jog net 73% pareigūnių moterų ir 43% pareigūnų vyrų turi padidėjusio cholesterolio lygius. Abiejų lyčių pareigūnai turi didesnį pulsą ir kraujo spaudimą, lyginant su kitų profesijų atstovais.

Gaisrininkai

Gaisrininkai, vienos iš pavojingiausių profesijų atstovai, nuolat patiria didžiulį stresą. 2012 m. JAV tyrėjai šią profesiją įvardino, kaip antrą daugiausiai streso sukeliančią profesiją. Streso pasekmės, būdingos šios profesijos atstovams, būna fizinės bei emocinės. Fizinės – širdies ligos, aukštas kraujospūdis, antsvoris, nuolatinis nuovargis, virškinimo sutrikimai. Kalbant apie emocines streso pasekmes, svarbu pabrėžti, jog gaisrininkų tarpe skyrybų ir pašlijusių santykių su sutuoktiniu atvejų yra žymiai daugiau nei kitų profesijų atstovų tarpe. Gaisrininkai taipogi dažnai kenčia nuo depresijos ir priklausomybių, tokių kaip alkoholio vartojimas ir azartiniai žaidimai. Jiems taipogi dažniau būdingas irzlumas, miego sutrikimai, blogi maitinimosi įpročiai, negebėjimas priimti sprendimus.

Vienas iš stresą keliančių veiksnių gaisrininkų darbo metu yra nuolat patiriamas vadinamasis „kovok arba bėk“ atsakas į pavojų. Tai – visiems žmonėms būdingas automatinis nervų sistemos atsakas į pavojų gyvybei ar sveikatai keliančius įvykius. Tam tikro pavojingo įvykio metu, aktyvuojasi  smegenų dalys, atsakingos už išlikimą, kurios priima instinktyvius sprendimus, būtinus išgyvenimui. Savaime suprantama, jog gaisrus gesinantys gaisrininkai itin dažnai susiduria su pavojingomis situacijomis, iššaukiančiomis „kovok arba bėk“ instinktyvų atsaką. Dėl to išsiskiria daug adrenokortikotropinio hormono, adrenalino ir noradrenalino.

Medicinos darbuotojai

Vokietijoje atliktas tyrimas „Darbo valandos, darbinis stresas, pasitenkinimas darbu ir nelaimingų atsitikimų procentas medikų ir kitų medicinos darbuotojų tarpe“ (Kirkcaldy B. D et al., 1997) nustatė, jog medikai, dirbantys daugiau nei 48 valandas per savaitę, turi dvigubai didesnę širdies infarkto riziką. Jie taipogi dažniau patiria nelaimingus atsitikimus darbo ir ne darbo vietoje bei didesnį darbinį stresą. Taipogi nustatyta, jog darbinis stresas įtakoja asmeninių santykių kokybę, o darbinis klimatas tiesiogiai susijęs su požiūriu į saugumą ir į sveikatą.

Tuo tarpu Olandijoje atliktas tyrimas „Stresas, pasitenkinimas darbu ir profesinis perdegimas olandų medicinos darbuotojų imtyje“ (Mechteld R.M. et al., 2002) atskleidė, jog 55% medicinos darbuotojų teigia patiriantys didžiulį stresą, kurio priežastys –  šeimos ir darbo pareigų nesuderinamumas, nesugebėjimas atitikti profesinių standartų, emocinis perdegimas.

Lietuvoje vykdytas tyrimas „Pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančių slaugytojų streso ir psichologinių reikalavimų darbe sąsajos su streso pasekmėmis“ (Glumbakaitė et. al., 2007)  nustatė, jog intensyvėjant stresui,  didėjant darbo krūviui ar reikalavimams darbe, slaugytojams dažniau pasireiškia perdegimo sindromas, depresijos  ir psichosomatiniai simptomai.

JAV pateikiamos statistikos itin šiurpios: šios šalies gydytojai yra dvigubai daugiau linkę į savižudybę, nei kitų profesijų atstovai, o gydytojos moterys į tai yra linkusios net trigubai daugiau, nei jų kolegos vyrai. JAV kasmet nusižudo apie 400 gydytojų. Labiausiai pažeidžiami besimokantys ir pradedantieji gydytojai – apklausos metu nustatyta, jog 15-30% ketvirto kurso medicinos studentų bei pirmų metų rezidentų turi depresijos simptomų ir net 9.4% per paskutines dvi savaites turėjo minčių apie savižudybę. Dažniausiai naudojamas medikų savižudybės įrankis – mirtinos dozės vaistų suvartojimas.

Oro uostų darbuotojai

Tarptautinės Transporto Darbuotojų Federacijos duomenimis, oro uostų vidaus darbuotojai stresą patiria dėl greito darbo tempo, ilgų darbo valandų ir viršvalandžių, aukštų reikalavimų, neturėjimo galimybės kontroliuoti savo darbo ar įgyti naujų įgūdžių. Šie veiksniai sukelia nuovargį ir perdegimą. Perdegimą ypač patiria oro uosto darbuotojai, kurie aptarnauja klientus. Patyrus perdegimą, žmogui būdinga emocinis išsekimas, negatyvus bei ciniškas santykis su kitais asmenimis, neadekvatus nepasitenkinimas darbo rezultatais.

Apklausos metu, 44% oro uosto vidaus darbuotojų teigė esantys emociškai išsekę nuo savo darbo, o daugiau nei pusė teigė, jog po darbo dienos jaučiasi pervargę. Dar daugiau apklaustųjų teigė, jog jiems ypač sunku keltis rytais. 90% apklausos dalyvių teigė, jog jie jaučia nuolatinį spaudimą atlikti didelį krūvį darbų per ribotą laiką, 83% teigė, jog yra spaudžiami dirbti viršvalandžius.

Atsižvelgiant į darbe patiriamo streso žalą darbuotojų sveikatai, gerovei ir darbo efektyvumui, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kartu su gydytoju psichoterapeutu, antistresinės relaksacijos mokymų vadovu Aidu Giedraičiu spalio – gruodžio mėnesiais organizavo praktinius streso valdymo mokymus „Antistresinė relaksacija“. Juose dalyvavo įvairių grandžių darbuotojai iš UAB „Vilniaus energija“, VRM, Policijos departamento, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ios komandos, VšĮ „Lietuvos oro uostai“, Turizmo agentūrų tinklo „West Express“.

Gydytojas – psichoterapeutas Aidas Giedraitis