Šiek tiek perfrazuodami puikiai žinomą romėnų poeto Juvenalio sentenciją galime teigti, kad svarbu ne tik sveikas kūnas, bet ir sveika siela. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas sveikatinimo veiklą, siekia rasti visuomenei patrauklių būdų populiarinti sveiką gyvenseną ir skatinti fizinį aktyvumą.

Šiuo tikslu, ankstyvą birželio sekmadienio rytą, būrys vilniečių, pasiėmusių šiaurietiškojo ėjimo lazdas, iškeliavo iš Vilniaus aktyviai praleisti dieną. Abejodami ar teisingai pasirinkome šiltą patalą iškeisdami į visos dienos išvyką, patraukėme keliu Vilnius – Prienai. Grožėjomės lietuvišku miškų, lygumų ir ežerų peizažais, kurių skubėdami dažnai net nepastebime. Pirmasis mūsų sustojimas – Birštonas – miestas, turtingas savo „auksu“, nepaprasto grožio gamta ir ypatinga istorija. Čia pat sutikome gidę Rūtą – šiaurietiškojo ėjimo mėgėją, kuri papasakojo mums Birštono istorijos subtilybes ir padėjo sportiškai praleisti dieną.

Klausydamiesi gidės pasakojimo apie Birštoną ir jo apylinkes turtinome savo sielas. Vienu seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje laikomo Birštono istorijos kronika rašoma nuo viduramžių. Miestas išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų, dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą. Čia pamatėme J. Basanavičiaus aikštę, Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, buvusią kleboniją, mineralinio vandens biuvetes, vos prieš metus atstatytą kurhauzą, istorinį „Tulpės“ sanatorijos pastatą, kopėme į Vytauto kalną. Gidė akcentavo, jog Birštono kurorto kūrimosi pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Bilinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai. Birštone ligonė pasveiko. Reikšmingiausiu įvykiu kurortologijos istorijoje tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno, o Purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo svarbiausiu Birštono statiniu.

Apie Birštono „auksą”, mineralinį vandenį, ir jo reikšmę sveikatai sužinojome klausydamiesi paskaitos apie mineralinio vandens šaltinius Birštono muziejuje. Iki šių dienų kurorte veikia ir seniausia Lietuvoje mineralinio vandens pilstymo įmonė. Įdomu yra tai, jog Birštone mineralinio vandens pirkti nereikia, jo atsigerti galima sanatorijų „Tulpė“ ir „Versmė“ biuvetėse, kuriose trykšta tikras nekarbonizuotas mineralinis vanduo „Vytautas“. Kadangi visas Birštono teritorijoje esantis gelmių vanduo yra labai mineralizuotas ir netinkamas buitiniam naudojimui, retai kurioje sodyboje galima surasti šulinį, o gėlą vandenį miesto gyventojai gauna iš už maždaug 7 km esančios vandenvietės. Ir mes, šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai, turėjome progą paragauti trijų skirtingos mineralizacijos karbonizuoto mineralinio vandens rūšių ir natūralaus nekarbonizuoto mineralinio vandens iš „Tulpės“ sanatorijos biuvetės.

Įdienojus išsiruošėme į šiauritiškojo ėjimo žygį. Prisiminę pagrindinius ėjimo technikos elementus, pasileidome pėsčiomis iš Birštono į Prienus, nepaprasto gražumo Žvėrinčiaus miško taku, esančiu Nemuno kilpų regioniniame parke. Šis parkas, užimdamas 25 tūkstančių hektarų teritoriją, yra vienas didžiausių šalies regioninių parkų. Įveikus pirmąją trasą, žingsniamačiai rodė 8 km. Tuomet autobusu pasukome Pociūnų link. Likus maždaug 6 km iki Pociūnų aerodromo, ryžtingiausieji šiaurietiškojo ėjimo entuziastai išlipo iš autobuso ir toliau žingsniavo pėsčiomis. Iš viso šiaurietiškojo ėjimo technika žygeiviai įveikė apie 14 km atstumą.

Pociūnų aerodrome visų akys krypo į dangų. Pasitaikius palankiam orui, mums nusišypsojo sėkmė danguje išvysti bandomuosius sklandytuvų skrydžius ir jų akrobatinius triukus. Pociūnuose sutiktas ilgametę pilotavimo patirtį turintis ponas Vytautas nusileido „tiesiai iš dangaus“ ir aprodė mums angarą su jame esančiais sklandytuvais, supažindino su sklandymo subtilybėmis.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro šiaurietiškojo ėjimo instruktorės dėkoja visiems dalyviams už puikiai praleistą dieną ir taria iki pasimatymo kitame žygyje!

Nuotraukų galerija : https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=649439895136417&id=354367007977042

Informaciją parengė:
Simona Bobinaitė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
El.p. simona.bobinaite@vvsb.lt