Plaukimas yra vienas puikių laisvalaikio pramogų, teikiantis daug naudos sveikatai ir fizinei būklei, bendraujant su šeima ir draugais, atgaiva vasarą, tačiau skendimai iki šiol išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Tai yra pagrindinė vaikų 1 – 5 m. amžiaus mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų 1 – 14 m. amžiaus netyčinių traumų mirties priežasčių.

Remiantis išankstiniais Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, lyginant Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalių 2000–2010 m. standartizuotus mirtingumo dėl atsitiktinių paskendimų rodiklius, Lietuvoje situacija yra blogiausia (2010 m. Lietuvos standartizuotas mirtingumo rodiklis buvo 9,3/100 000, ES – 1,3/100 000 gyv., PSO Europos regione – 3,1/100 000 gyv.). Taip pat Lietuvos standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl atsitiktinių paskendimų visose amžiaus grupėse buvo beveik 7 kartus didesnis už ES vidurkį ir beveik 3 kartus už Europos regiono valstybių vidurkį. 2013 m. netyčinių išorinių mirties priežasčių struktūroje atsitiktiniai paskendimai sudarė 9,9 proc., t.y. 198 mirtys (nuskendo 162 vyrai ir 36 moterys). Vyrų mirtingumas dėl paskendimų buvo 5,4 kartus didesnis nei moterų. 10 atvejų tarp mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų sudarė 0-17 metų vaikai (iš jų 9 berniukai ir 1 mergaitė). Be 198 pastaraisiais metais paskendusių asmenų, dar 34 pateko į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, iš jų 19 buvo vaikai.

Skendimai yra dominuojanti, tačiau išvengtina visuomenės sveikatos problema. Ką sako moksliniai tyrimai? Paprasti žingsniai gali išsaugoti gyvybes! („Simple Steps save Lives”). Skendimų galima išvengti – moksliškai įrodyta, kad plaukimo pamokos gali sumažinti vaikų skendimų riziką net 88 proc.

Niekada negalite numatyti, kuris žingsnis bus lemiamas ir ar išgelbės jūsų ar artimojo gyvybę – kol tai neįvyko. Todėl patartina žinoti, įsidėmėti ir laikytis būtinųjų gyvybes saugančių įgūdžių, nes tai padės užtikrinti jūsų ir artimųjų saugumą būnant vandenyje ir šalia vandens.

Gyvybes saugantys būtinieji įgūdžiai

Išmokite ir mokinkite vaikus plaukti
Vaikų skendimų tikimybė yra 8 kartus didesnė, kurie nemoka plaukti arba kai vaikus prižiūrintys asmenys nemoka plaukti. „Plaukimo pamokos gali išgelbėti gyvybes!“ (to Spread the Word – Swimming Lessons Save Lives!TM), šią žinią Vilniaus miesto vaikai, kartu su tūkstančiais vaikų ir suaugusiųjų iš viso pasaulio, paskelbė dalyvaudami „Didžiojoje pasaulinėje plaukimo pamokoje“. Daugiau informacijos apie tai: https://www.youtube.com/watch?v=MgXi3uOiwmI&feature=youtu.be

Išmokite atlikti pradinį gaivinimą
Vaikams ir suaugusiems būtina išmokti ir reguliariai atnaujinti šiuos įgūdžius. Tai gali padėti išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, kol atvyks specializuota pagalba.

Nenutrūkstama, įdėmi priežiūra
Ikimokyklinio amžiaus vaikai skęsta greitai ir tyliai (gali nuskęsti per 30 sekundžių 5-8 cm gylio vandenyje), todėl:
Nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei – prižiūrėti, tai reiškia visą dėmesį sutelkti tik į vaiką: neskaitykite, nežaiskite kortomis, nekalbėkite telefonu, neužsiimkite kita, atitraukiančia dėmesį veikla.
Nepalikite mažų vaikų bendraamžių ar paauglių priežiūrai – juos turi prižiūrėti suaugusieji.
Būkite taip arti vaiko, kad kiekvieną minutę galėtumėte jį pasiekti ranka.
Jei jūsų vaikas yra vandenyje, jūs turite būti taip pat vandenyje.
Suburkite tėvų ar kitų asmenų priežiūros grupes, galinčias prižiūrėti vaikus maudymosi metu.

Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens
Nesimaudykite vieni bei mokinkite vaikus visada maudytis kartu su kitu asmeniu, draugu. Maudykitės ten, kur yra žmonių, o dar geriau, ten, kur yra gelbėtojų.
Nesimaudykite naktį, ką tik pavalgius, esant nuovargiui, labai šaltam vandenyje.
Briskite į vandens telkinį iš lėto, o ne šokite ar ne nerkite.
Visada maudykitės arčiau kranto.
Nevalgykite, negerkite, nekramtyti kramtomosios gumos maudydamiesi, nardydami, žaidžiant vandenyje, nes galite užspringti. Mokinkite to ir vaikus.

Maudymosi vietovės pasirinkimas
Maudykitės žinomose ir saugiose vietovėse.
Prieš maudantis patikrinkite dugną ar jis nėra užterštas stiklo šukėmis, nuolaužomis, ir pan., ar nėra duobių.
Nesimaudykite, jei vanduo neįprastos spalvos, raibuliuojantis, putojantis ar prisipildęs nuolaužų ir pan.

Nardykite atsargiai: tik ten, kur žinoma, kad saugu!
Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošiantis šokinėti į vandenį:
Patikrinkite vandens gylį ar vanduo nenusekęs, nėra akmenų ir pan.
Nešokinėkite nuo medžių, skardžių.
Nenardykite kur yra tamsus vanduo ir nesimato dugno.
Nenardykite ten, kur yra įspėjamieji ženklai draudžiantys tai daryti. „Draudžiama nardyti“ įspėjimas reiškia, kad vanduo nėra saugus nerti pirmiausia galva.

Nevartokite svaigiųjų gėrimų
Nevartokite svaigiųjų gėrimų prieš rengiantis maudytis, maudymosi ar vandens pramogų metu, prižiūrint vaikus esančius šalia vandens. Mokinkite paauglius, jog vartoti alkoholį pramogaujant šalia vandens yra pavojinga.

Dėvėkite gelbėjimosi liemenę
Jei jūs ar jūsų artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo.
Mažiems vaikams maudantis būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės.
Visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę plaukiant valtimi, nepriklausomai, kaip toli esate nuo kranto, ar turite plaukimo įgūdžių.
Laikykitės visų ženklų, vėliavos ir įspėjimų informacinių nurodymų.

Inžinierinės priemonės
Baseinus, sodybinius tvenkinius iš visų pusių aptverkite apsauginėmis tvoromis ar barjerais.
Uždenkite šulinius ar atviras cisternas.
Ištuštinkite kibirus ir vonias (laikykite jas apverstas).
Išnešti visus žaislus, nešiojamas baseino kopėčias iš baseino teritorijos, kad vaikai vieni neitų žaisti.

Kiti pavojai
Nesimaudykite esant blogoms oro sąlygoms. Pasidomėkite orų prognoze. Nesimaudykite perkūnijos metu, pučiant stipriam vėjui.
Saugokitės pavojingų bangų bei stiprių povandeninių srovių (apie jas gali įspėti neaiškios spalvos, drumstas, pripildytas nuolaužų, banguotas, nepastovus, raibuliuojantis vanduo).
Nesimaudykite pervargę, persikaitinę saulėje.
Dėvėkite kepurę, akinius nuo saulės, kitus lengvus, orą praleidžiančius drabužius. Naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Nepamirškite gerti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.
Stebėkite save maudantis vėsiame vandenyje. Jei jaučiate, jog kūnas pradeda drebėti, spazmuoja raumenis, tuomet lipkite iš vandens, nes gali išsivystyti hipotermija (kūno atšalimas, nukritus kūno temperatūrai).

Nerizikuokite! Nepervertinkite savo įgūdžių! Kiekvienas galime būti saugiu plaukiku!

Informaciją parengė:
Jolita Mackevičiūtė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 5 205 3417
El.p. jolita.mackeviciute@vvsb.lt