Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Higienos instituto duomenimis 2014 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje mirė 40 252 žmonės. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,0 proc. žmonių. Taigi kraujotakos sistemos ligos iš tiesų yra didžiulė problema.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog ŠKL daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kurie gali būti kontroliuojami, gydomi ar modifikuojami. Visgi gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai vieni nepajėgūs sumažinti ŠKL rizikos veiksnių. Pats žmogus gali stipriai sumažinti savo ir savo šeimos narių riziką, nes sveikas žmogus yra pavyzdys sveikai šeimai ir sveikai visuomenei. Būtent todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo  edukacinę programą: https://www.vvsb.lt/tesiama-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-rizikos-grupes-asmenu-sveikatos-stiprinimo-programa-vilniuje/  ).

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą:
•    rūkymas;
•    padidėjęs arterinis kraujo spaudimas;
•    padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje;
•    II tipo cukrinis diabetas;
•    netaisyklinga mityba;
•    mažas fizinis aktyvumas;
•    antsvoris, nutukimas;
•    piktnaudžiavimas alkoholiu;
•    psichinis ir socialinis stresas.

Labai svarbu žinoti savo riziką:
•    Reguliariai tikrintis kraujospūdį.

Auštas kraujospūdis yra ŠKL rizikos faktorius numeris vienas. Jis vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes dažniausiai neduoda įspėjamųjų ženklų ar simptomų, todėl dauguma žmonių nežino jį turintys.

•    Atsisakyti tabako ir vengti pasyvaus rūkymo.

Metus rūkyti po 2 metų rizika susirgti ŠKL ženkliai sumažėja, o per 15 metų ši rizika tampa tokia pati, kaip ir nerūkančiųjų.

Kosultuokis su specialistais kaip mesti rūkyti: https://www.vvsb.lt/vilniaus-visuomenes-sveikatos-biuras-kviecia-dalyvauti-programoje-jus-galite-mesti-rukyti/

•    Būti fiziškai aktyviu.

Tik 30 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo užsiėmimai penkis kartus per savaitę sumažina riziką susirgti ŠKL ir insultu.

Prisimink, kad fizinis aktyvumas – tai ne tik sportas. Tai kaip ir bet kokia veikla, kurios metu raumenys naudoja energiją. Fizinė veikla apima tiek sporto užsiėmimus, mankštas, tiek ir kitokio pobūdžio fizinio aktyvumo užsiėmimus, tokius kaip žaidimas su vaikais kieme, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, namų ruoša, šokiai: https://www.vvsb.lt/ruduo-puikus-metas-idarbinti-siaurietiskojo-ejimo-lazdas/ , https://www.vvsb.lt/kvieciame-i-begimo-akademija/.

•    Stebėti gliukozės koncentracijos kraujyje rodiklius.

Aukšta gliukozės koncentracija kraujyje gali būti diabeto indikatorius.

ŠKL sudaro 60 proc. visų diabetu sergančių žmonių mirčių. Taigi nediagnozavus ir negydžius diabeto ŠKL ir insulto rizika gali padidėti.

•    Žiūrėti ką valgai.

Su maistu suvartojamas didelis sočiųjų riebalų, trans-riebalų ir druskos kiekis padidina riziką susirgti miokardo infarktu ar insultu: per daug druskos gali padidinti kraujospūdį; per daug riebalų gali „užkimšti“ arterijas.

Venkite pusgaminių, kuriuose dažnai būna labai aukštas druskos kiekis. Bendras druskos suvartojamas kiekis su maistu turėtų būti žemesnis nei 5 gramai per dieną (apie 1 arbatinis šaukštelis): https://www.vvsb.lt/rytoj-geguzes-17-d-minesime-pasauline-hipertenzijos-diena/ ).

Informaciją parengė:
Vilma Miglinė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
El.p. vilma.migline@vvsb.lt