Simboliška, kad Rugsėjo 1-ąjai – mokslo ir žinių dienai atiteko ir dar viena svarbi misija – Lietuvoje ji minima kaip „Diena be alkoholio“. Alkoholis – lengvai prieinama, plačiai vartojama ir sunkią padarinių – tiek asmens sveikatai, šeimai ir visuomenės gerovei – naštą nešanti psichoaktyvioji medžiaga.

Pateikiame alkoholio vartojimo ir padarinių 2015 m. statistiką, remiantis naujausiais išankstiniais Lietuvos statistikos departamento apibendrintais duomenimis.

Legalaus alkoholio suvartojimas:

2015m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis: alus – 43,5 proc., spiritiniai gėrimai, alkoholiniai kokteiliai – 38,7 proc., vynas, fermentuoti gėrimai – 17, 8 proc.

*Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui).

Alkoholio vartojimo įpročiai:

2014 m. atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo metu 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m. vartojo alkoholį 76 proc. gyventojų.

2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę.

Per metus iki apklausos iš alkoholį vartojusių vyrų 72 proc. nurodė, kad buvo tokių atvejų, kai vieno pobūvio metu išgėrė rizikingą (gausų) alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (SAV). Taip nurodžiusių moterų buvo 39 proc.

*Rizikingas (gausus) alkoholio vartojimas – gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių viena proga išgėrusių rizikingą alkoholio kiekį (prilygintą 60 g ir daugiau gryno etilo alkoholio), dalis.

*Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV ) – 10 g gryno etilo alkoholio, kurį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.

Alkoholio vartojimo pasekmės:

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).

Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.). 2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (alkoholinių kepenų ligų, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimo alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, 2 kartus – nei Čekijos Respublikoje ir 1,5 karto – nei Lenkijoje. Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 30 neblaivių ir apsvaigusių asmenų (2014 m. – 41), iš kurių 6 žuvo (2014 m. – 10). Dar 5 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2014 m. – 4).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. 26 proc. (10,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2014 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (9,5 proc.).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 439 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 99 žmonės ir buvo sužeisti 834 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės. 2015 m., palyginti su 2014 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo18,1 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 28 proc.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,3 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,5 proc.) mažiau nei 2014 m., jose augo 8,2 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (6,8 proc.).

Mokyklinio amžiaus vaikai ir alkoholis:

Lietuvos jaunų žmonių gyvensenos veiksniai kas ketveri metai yra matuojami ir vertinami, dalyvaujant Tarptautiniame 5–7–9 klasių mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime – HBSC (angl. – Health Behaviour in School–aged Children).

HBSC tyrimo 2014 metų Vilniaus miesto mokyklų (apklausta 521) mokinių apklausos rezultatų analizė rodo, jog buvusių apsvaigusių nuo alkoholio mokinių dalis sparčiai didėja vyresnėse klasėse. Penktokų berniukų, apsvaigusių nuo alkoholio du ir daugiau kartų gyvenime, buvo tik 1 iš šimto, tarp septintokų pasikartojantį apsvaigimą jau buvo patyręs kas šeštas (16,5 proc.), o tarp devintokų – jau du iš penkių (37,1 proc.) berniukų. Mergaičių grupėje taip pat stebimi ryškūs skirtumai – penktokių, prisipažinusių, kad buvo daugiau nei 2 kartus apsvaigusios nuo alkoholinių gėrimų nebuvo, septintokių – tik 4,4 proc., o tarp devintokių šią patirtį jau turėjo 36,7 proc. (žr. pav.)

statistika

Pav. : Vilniaus mokyklų berniukų ir mergaičių, kurie prisipažino buvę apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų, dalis (proc.) pagal amžių/klases (palyginimui – Lietuvos duomenys)

Lyginant Lietuvos ir kitų šiame tarptautiniame HBSC tyrime dalyvavusių šalių apklaustųjų rezultatus, Lietuvos mokinių, kurie per gyvenimą buvę apsvaigę nuo alkoholio 2–3 ar daugiau kartų, dalis (Lietuva: 13 m. berniukų – 16 proc., mergaičių 8 proc.; 15 m. berniukų – 41 proc., mergaičių – 33 proc.) yra viena didžiausių tarp tyrime dalyvavusių šalių (HBSC šalys/vidurkis: 13 m. berniukų – 6 proc., mergaičių – 4 proc., 15 m. berniukų – 24 proc., mergaičių – 20 proc.).

Jauname amžiuje alkoholio vartojimas gali pakenkti tiek fiziniam, tiek protiniam vystymuisi. Kol jaunuolio smegenys galutinai nesusiformavusios, alkoholis gali jas lengvai pažeisti. Pažeidimai – ilgalaikiai ir negrįžtami. Net maža alkoholio dozė vaikui gali sukelti sunkias komplikacijas. Todėl ypač svarbu su vaikais kalbėtis apie alkoholio sukeliamą žalą, mokyti, kaip išvengti rizikingo elgesio, skatinti kritinį mąstymą, pasitikėjimą savimi.

Kviečiame pasisemti žinių

Atrinkome kelis interneto puslapius. Čia rasite naudingos informacijos apie alkoholio ir kitų priklausomybių prevenciją:

 Sudalyvaukite „Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamento“ parengtoje apklausoje: http://ntakd.lrv.lt/lt/apklausos/mokiniu-tevu-apklausa
 Susipažinkite su informaciniu leidiniu tėvams: http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Prevencija/vaikai%20seka%20tevu%20pavyzdziu_2016.pdf
 Susipažinkite su tėvams skirta internetine mokymosi programa: http://www.kaveikiavaikai.lt/
 Tapkite mūsų FB paskyros sekėjais – palaikykite Lietuvą be priklausomybių! Iniciatorius – Vilniaus visuomenės sveikatos biuras: https://www.facebook.com/Lietuvabepriklausomybiu/

Puoselėkite artimą ryšį su savo vaikais, diekite sveikos gyvensenos įgūdžius, būkite jiems teigiamu pavyzdžiu. Gražios mokslo metų pradžios!

Nuotrauka: https://vaticanvalues.wordpress.com/tag/pope-francis/

Informaciją parengė:
Žydra Ikamienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 5 205 3416
El.p. zydra.ikamiene@vvsb.lt

Informacijos šaltiniai:

Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamentas:
http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Prevencija/vaikai%20seka%20tevu%20pavyzdziu_2016.pdf

HBSC tyrimo rezultatai:
https://www.vvsb.lt/wp-content/uploads/2015/09/HBSC2015-08-31-galutinis1.pdf
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0016/303451/HSBC-No.7-Growing-up-unequal-Part2-Chapter5.pdf?ua=1
http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/statistika/tyrimai/2014.pdf

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m.:
http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=4488111

2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai:
https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908