Butelis (…o gal vis dėlto geriau keli, nes bus daug vaikų) vaikiško šampano (gamintojai jį vadina putojančiu gėrimu) penkiamečio gimtadienio šventėje… girta nėščia nuotaka… buitinio konflikto metu neblaivaus sūnaus nužudyta motina… mirė, nes žiemą sušalo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio… siūlė policininkams kyšį, nes buvo sulaikytas neblaivus prie vairo… Lietuvos žiniasklaida nuolat pateikia panašių pikantiškų, tačiau nerimą keliančių istorijų. Vieni jas skaito ir aptarinėja, kiti jau numoja ranka: neva nėra ko gaišti laiko ir gilintis į negatyvą… Kaip ten bebūtų, šios istorijos apie alkoholio vartojimą, jo padarinius yra mūsų visuomenės vaizdo dalis. Juoda dalis, pilkų atspalvių skaičiuoti net neverta…

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į žalingas alkoholio vartojimo pasekmes, psichologai rugsėjo 1 – ąją siūlo minėti kaip „Dieną be alkoholio“. Lietuvoje alkoholio vartojimas yra problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2014 m. pateiktoje ataskaitoje nurodoma, jog pagal suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui, Lietuva su rodikliu (15,4 litro) – pateko tarp šalių, kur šis rodiklis didesnis nei 12,5 litro per metus.
( http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/msb_gsr_2014_1.pdf?ua  )

Ką byloja statistika?

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai Lietuvoje: (http://www.ntakd.lt/index.php/statistika).

•    2014 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,2 litro mažiau nei 2013 m., o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 14,9 litro, arba 0,3 litro mažiau, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

•    Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 1,6 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2014 m. balandžio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

•    Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 m. 531 asmuo pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (184 asmenimis mažiau nei 2013 m.) ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.). 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų.

•    Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardio­miopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų.

•    Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 41 neblaivus ir apsvaigęs asmuo (2013 m. – 47), iš kurių 10 žuvo (2013 m. – 15). Dar 4 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2013 m. – 3).

•    Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2014 m. 11,5 tūkst., arba ketvirtadalį, ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2013 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius šiek tiek (1,5 proc.) sumažėjo.

•    Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2014 m. užregistruoti 509 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y. kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 104, buvo sužeistas 891 žmogus. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 45 ir buvo sužeisti 408 žmonės. 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių – 6,8 proc., taip pat sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 1,9 proc.

•    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,6 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,1 proc.) mažiau nei 2013 m. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,8 tūkst. (8,3 proc.).

Apklausų duomenys

Daugelis Lietuvos ir užsienio autorių savo publikacijose pabrėžia, kad pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie paauglystėje pasireiškiantį rizikingos elgsenos sindromą. Šiuo terminu dažniausiai nusakomas elgesys, keliantis didelę grėsmę sveikatai. Paauglystė, dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio savybių, pati savaime yra rizikingas žmogaus gyvenimo tarpsnis. Tuo laikotarpiu atsirandantys rizikos veiksniai lengvai sukelia elgsenos pokyčių, dėsningai didina tikimybę vartoti alkoholį ateityje.

Lietuvos jaunų žmonių gyvensenos veiksniai kas ketveri metai yra matuojami ir vertinami, dalyvaujant Tarptautiniame 5–7–9 klasių mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime – HBSC (angl. – Health Behaviour in School–aged Children). HBSC tyrimo 2014 metų Vilniaus miesto mokyklų (apklausta 521) mokinių apklausos rezultatų analizė rodo, kad reguliaraus alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas priklausė tiek nuo amžiaus, tiek ir nuo lyties. Reguliariai vartojančiais alkoholinius gėrimus buvo laikomi tie respondentai, kurie pažymėjo, kad geria bet kurį iš išvardintų alkoholinių gėrimų kiekvieną savaitę ar dažniau. Reguliariai alkoholinius gėrimus vartojantys nurodė 10,5 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus 5–7–9 klasių berniukų ir 2,4 proc. mergaičių. Kartą per savaitę alkoholinių gėrimų geriantis nurodė kas dvidešimtas penktų klasių berniukas, tarp septintokų reguliariai geriančių alkoholio jau buvo beveik kas dešimtas (8,8 proc.), o tarp devintokų – jau kas penktas– šeštas berniukas (17,6 proc.). Lyginant apklausoje dalyvavusius Vilniaus mokinius pagal amžių, nustatyta, kad buvusių apsvaigusių nuo alkoholio mokinių dalis sparčiai didėja vyresnėse klasėse. Penktokų berniukų, apsvaigusių nuo alkoholio du ir daugiau kartų gyvenime, buvo tik 1 iš šimto, tarp septintokų pasikartojantį apsvaigimą jau buvo patyręs kas šeštas (16,5 proc.), o tarp devintokų – jau du iš penkių (37,1 proc.) berniukų. Mergaičių grupėje taip pat stebimi ryškūs skirtumai – penktokių, prisipažinusių, kad buvo daugiau nei 2 kartus apsvaigusios nuo alkoholinių gėrimų nebuvo, septintokių – tik 4,4 proc., o tarp devintokių šią patirtį jau turėjo 36,7 proc. Lyginant Vilniaus ir Lietuvos penkiolikmečių rezultatus, Vilniaus respondentų, tiek berniukų (37,1 proc.), tiek mergaičių (36,7 proc.), kurie per gyvenimą buvę apsvaigę nuo alkoholio 2–3 ar daugiau kartų, rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kitų Lietuvos vietovių.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15 – 64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėn. yra vartoję alkoholinių gėrimų (82,0 proc.), kas yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008m. Per paskutiniąsias 30 d. alkoholius gėrimus vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 proc.). (http://www.ntakd.lt/index.php/statistika ).

2013 metais Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atlikto „Vilniaus miesto suaugusių žmonių gyvensenos ypatumų be požiūrio į sveikatą ir jos priežiūrą“ tyrimo duomenimis, 15,8 proc. alkoholinius gėrimus vartojančių respondentų (N – 817, bendras apklausoje dalyvavusių skaičius – 1065 nuolatiniai 20 – 64m. Vilniaus miesto gyventojai) nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. šeimos nariai jiems yra patarę mažiau vartoti alkoholio. Tuo tarpu absoliuti dauguma teigė, kad sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, kiti sveikatos priežiūros specialistai) nėra patarę mažiau vartoti alkoholinių gėrimų.

Šįsyk kviečiame pasižiūrėti naują kino filmą

Skaičių pateikėme. Problematika visiems aiški, ką daryti irgi lyg ir aišku: mažinti ar visai atsisakyti alkoholio vartojimo. Tai stipriai kilsteltų mūsų visuomenės sveikatos kartelę į dar neregėtą lygį. Nuoširdžiai linkime sėkmės kopiant šiuo keliu. Visąlaik norisi, kad idėja, kuria mes tikime, kurią norime paskleisti, savo svarba „užkabintų“ žmonių širdis. Paskatintų pamąstyti, paskatintų veikti. Pamanėme, kad vienas iš būdų, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į alkoholio vartojimo problematiką, galėtų būti ir kvietimas pažiūrėti gerą kino filmą. Susisiekėme su kino ekspertais. Skambutis Kino pavasario sumanytojai ir organizatorei, p. Vidai Ramoškienei, buvo taiklus. Vos spėjome išdėstyti savo klausimą ir rekomendacijų prašymą, p. V.Ramoškienė jau iš karto turėjo atsakymą. „Siūlau Kino pavasario salės ekranuose pasirodžiusią juostą „Pamoka“ (Bulgarija, 2014m.). (Plačiau: (http://kinopavasaris.lt/lt/filmai/1569–pamoka ). Filmas jau surinko daug apdovanojimų prestižiniuose kino festivaliuose. Socialinė problematika atskleidžiama mokytojo lygmenyje. Tačiau kas gi tas mokytojas? Tai žmogus, su kuriuo mes gyvenime arba turėjome, arba vis dar turime kontaktą. Tai žmogus, kuris formuoja mus, bet iš kitos pusės yra vienas iš mūsų. Tarp įvairių siužeto linijų, filme plačiai gvildenama ir alkoholio vartojimo tema. Pažiūrėkime, pamąstykime, diskutuokime.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras visus nuoširdžiai sveikina su Rugsėjo 1 – ąja – mokslo ir žinių diena. Kviečiame pasikartoti bei atnaujinti savo žinias apie alkoholio žalą ir jas nuolat taikyti. Tebūnie ši „Pamoka“ įdomi ir prasminga.

Informaciją parengė:
Žydra Ikamienė
Sveikatos stebėsenos specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 5 2053 416
El. p.: zydra.ikamiene@vvsb.lt