Nuotrauka www.15min.lt

 Sinoptikai žada, jog sulauksime šilumos bangos – miesto grindinys alsuos karščiu. Gyventojai skubės prie vandens telkinių, ne retas mėgausis ir saulės voniomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kaip saugotis nuo vasaros karščio:

  • Venkite tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje).
  • Nuo tiesioginių saulės spindulių saugokite ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu.
  • Pasirinkite tinkamą aprangą (geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien).
  • Avėkite lengvą, natūralaus pluošto avalynę.
  • Įsigykite kokybiškus akinius nuo saulės, kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru, sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių. Akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, todėl tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų akių ligų atsiradimą.
  • Kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, gerkite daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), nes prakaituojant žmogaus organizmas praranda daug skysčių. Venkite alkoholio, putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai ir taip netenka daug vandens.
  • Karštomis dienomis rinkitės lengvai virškinamus, nekaloringus maisto produktus, maisto pagrindą turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės.
  • Ribokite fizinį krūvį, sunkiausius dienos darbus ir intensyvias sporto treniruotes stenkitės atlikti anksti ryte arba vakarop. Dienos metu būkite aktyvūs, tačiau viską darykite lėčiau nei įprastai, laiką leiskite vėsesnėse patalpose.
  • Naudokite apsaugos priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 15 SPF. Planuodami lauke praleisti daugiau laiko nei įprastai, naudokite atsparias vandeniui, ne mažiau kaip 30 SPF apsaugos nuo saulės priemones. Apsaugos priemonę nuo saulės naudokite 30 min. iki išeinant į lauką. Nuolat būnant lauke, apsaugos priemonę nuo saulės naudokite kas 2 val., išsimaudžius vandens telkinyje/suprakaitavus – iškart po to.
  • Saugokite naujagimius nuo tiesioginių saulės spindulių! Apsaugos nuo saulės priemones patariama naudoti ne jaunesniems kaip 6 mėnesių amžiaus kūdikiams.
  • Stebėkite ultravioletinių spindulių indeksą (UVI)! Kuo UVI didesnis, tuo didesnė tikimybė nesisaugant pažeisti odą ir akis, ir reikalingas mažesnis laiko tarpas, kad pasimatytų neigiamas UV spindulių efektas. Apsauga nuo saulės turėtų būti naudojama, kai UVI pasiekia 3 ir daugiau. UVI indeksas spaudoje skelbiamas balandžio – rugsėjo mėn. ir apskaičiuojamas vidurdieniui, kuris Lietuvoje yra apie 13 val. 30 min. UVI indeksą galite stebėti: http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php
  • Neapsigaukite – debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vis tiek prasiskverbia į odą.
  • Nepiktnaudžiaukite saule gydant spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, to pasekoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis).
  • Jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, esant itin karštam orui, venkite kelionių viešuoju transportu arba kitaip planuokite savo kelionę. Tvarkaraščiuose yra nurodoma, kuriuo metu važiuoja žemagrindės transporto priemonės, jose yra naujesnė ir modernesnė vėdinimo sistema, rekomenduojama rinktis tokias.


Kaip elgtis, jeigu nepavyko apsisaugoti nuo perkaitimo, ar ištiko šilumos smūgis?

Sisteminis aukštos temperatūros sukeltas poveikis gali būti trejopas: šilumos sukelti traukuliai (mėšlungis, spazmai) daugeliu atvejų (apie 60 proc.) atsiranda kartu su šilumos išsekimu; šilumos išsekimas ir šilumos smūgis.


Kaip atpažinti?

Šilumos sukeltų traukulių (mėšlungio, spazmų) požymiai:

  • Apatinių galūnių, nugaros, pilvo ar rankų raumenų traukuliai.
  • Didelis prakaitavimas.

Šilumos sukelto išsekimo požymiai:

  • Galvos skausmas.
  • Silpnumas, svaigulys.
  • Apetito praradimas, pykinimas, šleikštulys (gali būti ir vėmimas).
  • Spazmai.
  • Euforija, nerimas ar apatija.
  • Mieguistumas.
  • Odos blyškumas, šaltumas ir drėgnumas.
  • Didelis prakaitavimas.
  • Dažnas kvėpavimas ir pulsas.
  • Noras tuštintis.
  • Drebulys (odos pašiurpimas).
  • Rankų ir (ar) kojų virpėjimas.
  • Šiek tiek pakilusi kūno temperatūra.

Šilumos smūgio požymiai:

  • Galvos skausmas, svaigimas.
  • Silpnumas, svaigulys.
  • Nemalonūs pojūčiai.
  • Pykinimas, šleikštulys (gali būti ir vėmimas).
  • Paraudusi, sausa ir karšta oda.
  • Prakaitavimo nebuvimas.
  • Dažnas ir stiprus pulsas.
  • Didesnė kaip 40 OC kūno temperatūra.
  • Greitas sąmonės temimas.


Pirmoji pagalba

Šilumos sukeltas išsekimas

Perneškite nukentėjėlį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra. Patogiai paguldykite. Atpalaiduokite arba nuvilkite drabužius ir nuaukite batus. Suvilgykite kūną vėsiu vandeniu, vėdinkite nukentėjėlį. Duokite gerti daug sūraus vandens. Pakelkite kojas aukščiau jo širdies lygio. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Stebėkite nukentėjėlį, kol simptomai išnyks arba atvyks medicinos pagalba. Patikrinkite, ar nėra šilumos sukelto smūgio simptomų.

Šilumos smūgis

Šilumos smūgis yra gyvybei grėsminga būklė, todėl pagalbą turite teikti nedelsdami. Skubiai vėsinkite nukentėjusį žmogų. Perneškite jį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra, patogiai paguldykite. Kuo skubiau kvieskite pagalbą. Atlaisvinkite arba nuvilkite drabužius. Jeigu turite, suvyniokite nukentėjėlį į šaltą, drėgną antklodę, purkškite ir liekite vandenį ant jo, aktyviai vėdinkite. Nuolat kalbinkite nukentėjėlį. Jeigu būklė blogėja arba jis netenka sąmonės, įvertinkite būklę ir teikite reikiamą pagalbą (gaivinkite). Masažuokite galūnes ir odą, nes tada gerėja kraujotaka ir greitėja vėsimas. Pakelkite kojas aukščiau jo širdies lygio. Jeigu nukentėjėlis sąmoningas, duokit lėtai išgerti bent stiklinę vandens. Organizuokite nukentėjusio žmogaus gabenimą į gydymo įstaigą.


Informaciją (pagal PSO ir JAV odos vėžio fondo rekomendacijas, D. Vaitkaičio ir A. Pranskūno knygą „Pirmoji medicinos pagalba“) parengė:
Dovilė Jakubavičiūtė

L.p. stebėsenos skyriaus vedėja