Šiandien, Liepos 28 – ąją – minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Venkite hepatito. Nedelskite“.  Ši data pasirinkta Nobelio premijos laureato garbei profesoriui Baruchui Samueliui Blumbergui, kuris atrado hepatito B virusą ir sukūrė pirmąją vakciną nuo šio viruso. Būtent todėl PSO parinko šią datą kasmet pažymėti pasaulinę hepatito dieną.

Pasaulinės hepatito dienos tikslas –  skatinti didesnį supratimą apie hepatitą, kaip viso pasaulio visuomenės sveikatos problemą, skatinti prevencines priemones prieš infekciją visame pasaulyje.
Virusinis hepatitas – virusinė infekcija, sukelianti sunkias kepenų ligas.

Kasmet pasaulyje nuo kepenų uždegimo miršta apie vieną milijoną žmonių. Apie 500 milijonų žmonių užsikrėtusių hepatitu, suserga kepenų vėžiu ir kepenų ciroze. Dauguma žmonių nežino, kad užsikrėtė ir yra hepatito viruso nešiotojai, nes nesikreipia į gydytoją ir nesigydo.

Hepatito tipai

Priklausomai nuo hepatito tipo žmonės gali užsikrėsti nuo organizmo išskyrų, per užterštą maistą ir vandenį. Yra išskiriami penki hepatito tipai – A, B, C, D ir E.

Priklausomai nuo priežasties, hepatitas gali būti:
– infekcinis (sukeltas hepatito A, B ar C viruso),
– alkoholinis (piktnaudžiaujant alkoholiu),
– autoimuninis (kai genetinį polinkį turintiems žmonėms, sava imuninė sistema pradeda žaloti kepenis),
– vaistų sukeltas (dažniausiai kepenų pažeidimą sukelia antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai, priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai, kontraceptiniai, citostatiniai vaistai, kai kurios vaistažolės),
– idiopatinis (kai priežastis lieka neaiški).

Hepatito A, E virusu užsikrečiama fekaliniu-oraliniu keliu (per išmatomis užterštą maistą, vandenį, rankas) t.y prasta asmens higiena, prastos sanitarinės sąlygos.
Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo.

Pirmieji ligos simptomai:
–    karščiavimas,
–    silpnumas,
–    pykinimas,
–    vėmimas.

Normalus sveikimo laikotarpis trunka apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka ir iki 6 mėn.

Imunitetas įgyjamas persirgus ar pasiskiepijus.

Hepatitas B ir C kelia itin didelį nerimą, nes didelė dalis žmonių ilgą laiką yra viruso nešiotojai, ir negali atpažinti simptomų ankstyvoje stadijoje. Kartais gali praeiti dešimtmetis po užsikrėtimo.
Šie du viruso tipai yra viena pagrindinių kepenų cirozės ir vėžio priežasčių, kurie sudaro beveik 80 proc. visų vėžio kepenų atvejų.

Hepatito B, C ir D tipo virusais užsikrečiama per kraują ir kitus organizmo skysčius. Pagrindiniai užsikrėtimo keliai:

– per kraują (leidžiantis intraveninius narkotikus panaudotais švirkštais, perpilant užkrėstą kraują ar jam patekus ant menkiausios žaizdelės, nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes, atliekant grožio procedūras, manikiūrą, veriant auskarus, buityje naudojantis bendrais skustuvais),
– lytinių santykių metu,
– per placentą ar gimdymo metu (užkrečiamas naujagimis).
Užsikrėtus hepatito B virusu simptominis hepatitas (gali būti ir besimptomis) pasireiškia:
–    silpnumo jausmu,
–    blogu apetitu,
–    pykinimu,
–    dešiniosios pašonės skausmu,
–    maudžiančiu ir „laužančiu” sąnarių skausmu ir kt.

Liga paprastai trunka 1-2 mėn., 5-10 proc. užsikrėtusiųjų šis virusas išlieka visą gyvenimą. Tiek nešiotojai, tiek infekuoti asmenys, neturintys klinikinių požymių, gali užkrėsti kitus asmenis.

Užsikrėtus hepatito C virusu gali pasireikšti įvairūs ligos požymiai:
–    nuovargis,
–    apetito stoka,
–    pykinimas,
–    karščiavimas,
–    lengvi pilvo skausmai,
–    odos ir akių obuolių pageltimas,
–    šlapimo patamsėjimas.

Susirgus ūminių hepatitu C tik 10 – 15 proc. ligonių pasveiksta, likusiems vystosi lėtinis hepatitas C, iš jų – 50 proc. liga progresuoja į kepenų cirozę, kitiems – komplikuojasi į kepenų vėžį.

Vakcinos nuo šio hepatito nėra, o pagrindinės profilaktinės priemonės:
–    vengti naudotis svetimais asmens higienos įrankiais,
–    rekomenduojama naudoti asmenines apsaugines priemones kontaktuojant su krauju.

Hepatitu D galima užsikrėsti sergant hepatitu B.

Veiksminga vakcina prieinama visiems virusu tipams, išskyrus hepatito C.

Ligos prevencija

Norint išvengti hepatitų, rekomenduojama:

– plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų;
– naudoti vienkartinius švirkštus, adatas;
– naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu;
– naudoti asmeninės apsaugos priemones kontaktuojant su krauju (gumines pirštines, apsauginius akinius, kaukes, chalatus);
– kraujo ir organų donorus kruopščiai tirti dėl virusinės B ir C infekcijos;
– nevartoti alkoholio;
– nevartoti jokių vaistų ar nežinomų vaistažolių, nepasitarus su gydytoju.

Dieta

Susirgus maisto racioną sudaro: duona, pienas, varškė, košės, makaronai, nerūgštūs vaisiai ir daržovės, liesa mėsa, virta žuvis. Draudžiama vartoti alkoholį, valgyti rūkytus, marinuotus, konservuotus produktus, aštrius prieskonius, šokoladą.

Alkoholinio hepatito efektyviausias gydymas – alkoholio vartojimo nutraukimas, pilnavertė mityba (svarbu gauti pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų) ir lovos režimas.

Sergant vaistų sukeltu hepatitu, pirmiausia, reikia nustoti vartoti vaistus, sukėlusius kepenų pažeidimą.

Skiepai yra pagrindinė specifinė profilaktikos priemonė nuo virusinio hepatito A ir B. Nuo virusinio hepatito C skiepų nėra.

Informaciją parengė:
Teresa Jukevičė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 5 234 0235
El.p. teresa.jukevice@vvsb.lt