Nacionaliniai burnos higienos ypatumai (Atsisiųsti)

Burnos higiena turi didelę reikšmę bendrai sveikatos būklei ir gyvenimo pilnatvei/kokybei.

Burnos ertmės ligos, dantų ėduonis ir periodonto ligos – vienos iš dažniausiai paplitusių chroniškų infekcinių susirgimų, sukelia skausmą, pasireiškia diskomfortu, krinta gyvenimo kokybė, o jų gydymas brangiai kainuoja. Nesugydyti dantys atsiliepia ir virškinimo sistemos ir širdies ligoms.

Dantis reikia valytis du kartus per dieną – lietuviams sekasi prastai

Vilniaus bei Lietuvos paauglių ir suaugusiųjų burnos higienos įpročius aptarsime remdamiesi kelių tyrimų: Tarptautinio mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo – HBSC (angl. – Health Behaviour in School –aged Children, 2014m.), Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (Finbalt health monitor, 2012m.) ir Vilniaus miesto suaugusių žmonių gyvensenos ypatumų, požiūrio į sveikatą ir jos priežiūrą tyrimo (VVSB, 2013 m.) rezultatais. Tyrimų duomenimis, reguliariai (dažniau nei kartą per dieną) valosi dantis tik pusė šalies gyventojų (jaunimo dalis kiek didesnė, nei suaugusiųjų):
zydra 1

Pateikti duomenys rodo, kad:
1.    Vidutiniškai kas antras Vilniaus miesto suaugęs gyventojas reguliariai (2 kartus per dieną) valosi dantis. Lietuvoje tokių žmonių dalis dar mažesnė.
2.    Kuo vyresni žmonės, tuo mažesnė jų dalis reguliariai valosi dantis.
3.    Vyrų (tiek paauglių, tiek suaugusių) burnos higienos įpročiai yra akivaizdžiai prastesni negu moterų.
4.    Vilniečių (tiek paauglių, tiek suaugusių) reguliarios burnos higienos įpročiai yra geresni nei Lietuvos gyventojų.

Mokslininkai nustatė, kad labiau tikėtina, jog tie vaikai, kurie iki 12 – os metų amžiaus valosi dantis dažniau nei vieną kartą per dieną, šio įgūdžio laikysis ir paauglystės metu bei tolimesniame gyvenime. Stebimas ryšys tarp veiksnių, susijusių su šeima (tėvų pavyzdys, šeimos taisyklės, tarpusavio santykiai) bei mokyklose vykdomomis sveikatos stiprinimo programomis ir tarp dantų valymosi dažnio.

Kas nagrinėja duomenis apie vaikų dantų būklę

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklės analizė Lietuvoje yra atliekama remiantis Vaiko sveikatos pažymėjime (forma Nr. 027–1/a) odontologo užpildyta dalimi „Dantų ir žandikaulių būklės įvertinimas“.

Problema prasideda jau nuo to, kad ne visi vaikai savo ugdymo įstaigai pateikia užpildytus „Vaiko sveikatos pažymėjimus“. Pvz., 2014–2015 mokslo metais tokias pažymas pateikė tik 88,16 proc. Vilniaus miesto mokyklų mokinių. Iš pastarųjų mokinių, pateikusių vaiko sveikatos pažymėjimus, 13,4 proc. nepateikė užpildytos odontologo dalies. Beje, dar kyla ir toks klausimas: ar odontologai žino/laiku instruktuojami ir moka šias pažymas su formule „K–P–I“ pildyti? Kodėl jie palieka neužpildytas kai kurias grafas?

LR Odontologų rūmų profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė docentė dr. Vilma Brukienė 2015 m. „Odontologų rūmų žinių“ rugsėjo numeryje pateikė analizę „Lietuvos vaikų sveikatos būklė“. Remiantis LR Higienos Instituto apibendrinta statistika, autorės teigimu, „į pirmą klasę vaikai ateina turėdami vidutiniškai po 3,59 ėduonies pažeistus, plombuotus ar dėl ėduonies komplikacijų išrautus pieninius dantis“. Autorės stebėdama turimus duomenis, teigia, jog „nerimą kelia faktas, kad jau pirmoje klasėje vaikai turi vidutiniškai po 0,32 ėduonies pažeistus, plombuotus ar išrautus nuolatinius dantis, kurie šiame amžiuje būna tik neseniai išdygę. Deja, šis skaičius kiekvienais metais didėja.“.
zydra2

Docentės dr. V. Brukienės teigimu “Sveikų, visiškai neturinčių ėduonies pažeistų dantų vaikų procentas visais amžiaus periodais išlieka panašus, t.y. apie 15–20 proc. Didžiausias skaičius vaikų visais sveikais dantimis stebimas šeštoje klasėje, t.y. dvylikamečių grupėje. Galima manyti, kad šis laikinas pagerėjimas atsiranda dėl to, kad dvyliktais metais pilnai susiformuoja nuolatinis sąkandis, pieniniai dantys pasikeičia nuolatiniais, kurie dar yra sveiki. Vėlesniame amžiuje vėl stebimas situacijos pablogėjimas ir dvyliktoje klasėje lieka tik 16proc. moksleivių visais sveikais dantimis.“
zydra3

Šaltinis: http://odontologurumai.lt/files/Odontologu_rumu_zinios_40.pdf

Nesveika mityba – grėsmė sveikatai, taigi ir dantų būklei

Nesveiki maisto produktai (turintys daug cukraus, kuris laiku nevalant dantų kenkia dantų emaliui ir skatina dantų ėduonies formavimąsi) vartojami gana dažnai. Beveik kasdien – t.y. 5–6 kartus per savaitę vartojančių Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų dalis (HBSC 2014m. tyrimo duomenys):
cukruota reklama

„Cukruota“ reklama

Kas šiais laikais nežiūri televizijos? Maža dalis. Tiesa, dabar atsiranda tam tikra gyventojų grupė, kuri teigia nežiūrinti TV (dažniau aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės). To paties HBSC 2014m. tyrimo duomenimis, paaugliai darbo dienomis TV žiūri daugiau nei 2 valandas, o savaitgalio dienomis prie TV ekranų praleidžia virš 3 valandų. Kiek tuo metu pamatoma reklamų? Labai daug.

LR Odontologų rūmų svetainėje pateikti Didžiojoje Britanijoje 2003 m.  H.D. Ross ir V.Patel atlikto tyrimo duomenys: „Išsamesnei analizei atlikti į vaizdajuostę buvo įrašyta 41 valanda vaikams skirtų TV programų, rodomų populiariausio DB transliuotojo ITV1 (2003 m. liepą ir rugpjūtį). Iš beveik 1000 parodytų reklamų buvo atrinktos tik maisto/gėrimų reklamos. Šios suskirstytos į grupes priklausomai nuo cukraus ir/ar rūgščių kiekio. Apskaičiuota, jog per vieną vaikams skirtų programų transliacijos valandą buvo parodyta vidutiniškai 24 reklamos (t.y. 15,8 proc. viso transliacijos laiko). 34,8% reklamų buvo skirtos reklamuoti maistui bei gėrimams, iš kurių 95,3% potencialiai kariogeniškiems bei sukeliantiems erozijas produktams. Dažniausiai reklamuojami pusryčių dribsniai pasaldinti cukrumi (26,3 proc.), saldumynai (23,7 proc.) ir negazuoti gaivieji gėrimai (18,1 proc.). Tik viena reklama buvo skirta burnos higienos priemonėms!

Kitas tyrimas parodė, jog vaikų TV programų metu potencialiai dantims žalingiems maisto produktams atiteko 73,4 proc. reklamos laiko, o iš apskritai visos TV transliuojamos reklamos jai atiteko tik 18,6 proc. eterio. Taigi, vaikai buvo tiesiog „terorizuojami“ „cukruotomis” reklamomis.“ Šaltinis: http://odontologurumai.lt/lt/pacientams/66–rysys–tarp–tv–reklamos

Kaip su reklama Lietuvos televizijos kanaluose? Galime pažiūrėti 2013 m. TV laidos „Pinigų karta“ siužetą „Reklamos įtaka vaikams“ https://www.youtube.com/watch?v=736gVZ8yuL0. Reklamos monitoringu Lietuvos žiniasklaidos priemonėse užsiimančios tarptautinės bendrovės TNS LT atstovės G.Juronienės teigimu (pradžia nuo 4:25min.) vaikams skirta reklama 2012 m. sudarė 2,4 proc. visos reklamos Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Pirmoje vietoje (pagal reklamos apimtis) buvo šokoladinių batonėlių gamintojų reklama (43 proc.), o antroje vietoje – žaislų reklama (13 proc.) Atotrūkis tarp pirmos ir antros vietos – net 30 procentų.

Vaikai – visuomenės dalis, ypač imli reklamai ir jos metu komunikuojamai žinutei. Taigi, mūsų visuomenė „cukruotus“ produktus gamina, reklamuoja, vartoja, o dantų reguliariai nevalo. Reguliariai nevalomi dantys genda. Odontologai turi darbo ir ateityje tikrai turės. Ne veltui skaičiuojama, kad Europos Sąjungos šalyse 10 000 gyventojų vidutiniškai tenka 6 odontologai, Lietuvoje – 11 (Vilniuje – netgi 18).

Kas dar kelia susirūpinimą? Pasižvalgykime po prekybos centrus, kurie prekiauja maisto produktais. Prie kasų išdėstytuose stenduose, kaip tik vaiko akių lygyje puikuojasi plataus platumo saldumynų asortimentas: šokoladukai, „čiulpinukai“  ir panašiai. Suprantame – čia marketingas… Tačiau, kieno sąskaita vaikomasi pelno? Labai paprasta – vaikų silpnybės valdo. Jomis naudojamasi. Įdomu, ar atsiras prekybos centrų tinklas, kurie į šią problemą pasižiūrės kitu kampu – socialiai atsakingai? Juk tabako gaminių neparduoda asmenims iki 18-os metų, alkoholiniai gėrimai irgi turi griežtai apibrėžtas pardavimo valandas. Kodėl saldumynai išdėlioti prie kasų – ten, kur vaikai laukia su tėvais eilėje? Taip, tėvai turi mokyti vaikus saikingo saldumynų vartojimo, turi aiškinti, mokyti. Tačiau vaikai yra vaikai. Jie fiksuoja viską – ir tai, kas deklaruojama ir tai, kas nuolat matoma. Kas realiai matoma – vaikai fiksuoja žymiai stipriau, nes akimi matomi dalykai paliečia pasąmonę, o ji valdo – formuojasi įpročiai. Žymus kanadiečių psichologas Albertas Bandūra, 20 a. viduryje sukūrė socialinio išmokimo teoriją. Jos atspirties taškas, kad vaikai (ypač iki 12 metų amžiaus) ką fiksuoja matydami – tą vėliau linkę kartoti. Galite pažiūrėti atlikto eksperimento video: https://www.youtube.com/watch?v=NjTxQy_U3ac
 
Ką daryti, kad nereikėtų parduoti sodo?

Ne vienas, ypač vyresnės kartos žmogus, sumanęs gydytis bei protezuoti dantis skundžiasi, kad tai labai didelė našta jo biudžetui. „Pardavėm su vyru sodą ir tai kažin ar užteks tų pinigų abiems dantis susigydyti…“ – ne iš vienos pacientės yra girdėję odontologai.

Išties, dantų gydymas kainuoja nepigiai. Iš PSDF fondo, remiantis solidarumo principu, dantų gydymui skiriamos lėšos (kai jas skaičiuojame vienam gyventojui) atrodo nepaprastai mažos:
zydra5

Kokias dar lėšas Teritorinė ligonių kasa skiria gyventojų dantų būklei gerinti?
zydra6

zydra7

 Taigi, norint kuo ilgiau džiaugtis sveikais dantimis, reikia:
•    Valyti dantis reguliariai – 2 kartus per dieną. Naudoti tarpdančių siūlą, skalavimo skystį.
•    Reguliariai lankytis pas odontologą (atlikti profilaktinę dantų apžiūrą).
•    Laiku taisyti dantis.
•    Valgyti sveiką maistą (kuo mažiau cukraus).

Visuomenei – plačią šypseną

Mūsų, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų uždavinys – mokyti visuomenę rūpintis burnos higiena, laiku tikrinti ir gydyti dantis. Informacijos sklaida turėtų vykti per ugdymo įstaigas, šeimą – tėvus, gydytojus odontologus, burnos higienistus, teritorines ligonių kasas.

Tikimės, kad šios srities strateginiai tikslai ir būdai bei priemonės jiems pasiekti bus išsamiai išdėstyti Nacionalinėje burnos sveikatos programoje, kuri įsigalios nuo 2016 metų.

O mes, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, kartu su LR Odontologų rūmais, nieko nelaukdami, suorganizavome fotografijų konkursą „Gražiausia šypsena – nes kasdien 2×2“, skirtą pažymėti tarptautinę šypsenų dieną, minimą kasmet, pirmąjį spalio mėnesio penktadienį. Tokiu būdu siekėme paskatinti visuomenę atsakingai rūpintis savo burnos higiena – tai yra reguliariai 2 kartus per dieną po 2 minutes valytis dantis. Džiugu, kad gražiausių šypsenų nuotraukas siuntė tiek senjorai, tiek suaugę gyventojai tiek vaikai. Konkurso dalyviai apdovanoti LR odontologų rūmų dovanomis – burnos higienos priemonių rinkiniais, o pirmos vietos nugalėtojas – profesionalios burnos higienos paslauga, kurią atliks UAB „Užupio odontologijos centro“ specialistai.
Zydra apdovanojimai

Linkime drąsių, nuoširdžių ir sveikų šypsenų, todėl nepamirškite „kodo“ – kasdien 2×2!

Informaciją parengė:
Žydra Ikamienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 5 205 3416
El.p. zydra.ikamiene@vvsb.lt