Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įspėja keliautojus: Vakarų Centro Afrikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, plinta gyvybei pavojinga infekcija – Ebolos hemoraginė karštligė. Liepos viduryje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komitetas paskelbė, kad Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje yra tarptautinio masto ekstremali situacija, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai.

Kokia tai liga?
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebolos karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m.
Šio protrūkio metu, nuo jo pradžios iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. Kongo Demokratinėje Respublikoje užregistruoti 2763 (iš jų – 1849 mirties) Ebolos hemoraginės karštligės atvejai.

Kaip užsikrečiama?
Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras, yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Sukėlėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
Dažnai tai gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikydami tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.

Simptomai
Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2–21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas. Mirštamumas 50–90 proc.

Keliautojų dėmesiui
Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu nerekomenduoja jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalyje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių ar keliaujančių, užsikrėtimo rizika vertinama kaip maža laikantis atsargumo priemonių.

Keliautojams, vykstantiems į Kongą, rekomenduojama:
• vengti tiesioginio sąlyčio su ligoniais ar mirusiais nuo šios ligos, su jų krauju, kūno skysčiais;
• vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, nevalgyti jų mėsos;
• plauti ir nulupti vaisius ir daržoves prieš vartojimą;
• neiti į šikšnosparnių gyvenamas vietas, pvz., rūsius, apleistus pastatus ar kasyklas;
• neturėti nesaugių lytinių santykių;
• dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti rankų antiseptiką.

Patarimai iš Kongo išvykstantiems keliautojams
Jei per tris savaites po išvykimo iš užkrėstos teritorijos pasireiškia karščiavimas, nepaaiškinamas nuovargis, viduriavimas ar kiti simptomai (pvz., vėmimas, kraujosruvos, galvos skausmas), reikėtų:
• skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs;
• prieš atvykstant telefonu susisiekti su medicinos įstaiga, kad personalas užtikrintų tinkamą asmeninę apsaugą jus priimdamas.

Straipsnis parengtas vadovaujantis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija (ULAC) bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis