Įpusėjus 2019–2020 metų gripo sezonui, primenama apie ligą, jos simptomus, gydymą ir apsisaugojimo būdus.

  • Kas yra gripas?

Tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens–žiemos sezonu.

  • Kaip užsikrečiama gripu?

Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore ir nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.).

  • Kokie simptomai būdingi gripui ir kuo jis skiriasi nuo peršalimo?

Gripui būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia peršti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, pradedama čiaudėti, švelniai kosėti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai.

Susirgus gripu būdingas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti daugiau kaip 38°C. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37°C arba jos nebūna visai. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2–3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3–4 dienas.

Peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios būdingos vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

  • Gydymas

Pajutus pirmuosius gripo simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą, įvertinus paciento būklę. Svarbu atminti, kad gripo gydymui yra skiriami antivirusiniai vaistai, palengvinantys gripo simptomus. Susirgus gripu, negalima vartoti antibiotikų. Antibiotikai skiriama tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai (pvz., pneumokokinei infekcijai).

  • Gripo komplikacijos

Pagrindinės gripo komplikacijos:

  • plaučių uždegimas (pneumonija);
  • galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitą, meningitas);
  • širdies raumens uždegimas (miokarditas);
  • sinusitas;
  • inkstų uždegimas;
  • virusinis žarnyno uždegims (dažniausiai pasitaiko vaikams);
  • virusinis akių uždegimas (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.

  • Apsauga nuo gripo

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepai būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis – pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepytis gali visi, sulaukę jau 6 mėn., o tai padaryti valstybės lėšomis gali:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Taip pat svarbu nepamiršti ir nespecifinių profilaktikos priemonių:

  • stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos muilu ir šiltu vandeniu;
  • vengti masinio susibūrimo vietų bei sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – patariama kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, kurią nedelsiant reikia išmesti. Nesant galimybei prisidengti vienkartine nosinaite, čiaudėti ar kosėti rekomenduojama į vidinį alkūnės linkį;
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • gerai vėdinti patalpas;
  • susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į darželius ar mokyklas;
  • gydytis taip, kaip nurodė gydytojas. Dažniausiai gydymui yra naudojami antivirusiniai vaistai, kurie gali palengvinti ligos simptomus ir padėti greičiau pasveikti;
  • dėvėti veido kaukes – uždėti ant veido taip, kad dengtų smakrą, burną, nosį. Keisti kaukę reikėtų kiekvieną kartą grįžus iš galimai užkrėstos zonos arba kas 3–4 valandas;
  • nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų, gerti daug šiltų skysčių ir pan.

Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.