Nuotrauka: http://samadimd.com/health-research/2016/2/17/are-kidney-stones-on-the-rise-according-to-a-new-study-yes

02
Šį sekmadienį, kovo 13-ąją, minėsime pasaulinę inkstų dieną. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gyvybiškai svarbų organą inkstus ir jų ligas. Ta proga Vilniaus visuomenės sveikatos biuras svečiavosi pas gydytoją urologę Jonę Verikaitę, dirbančią Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale, kuri mums atsakė į svarbiausius klausimus apie inkstų akmenligę.

Lietuvoje inkstų akmenlige serga apie 2 proc. populiacijos, kurie asmenys yra dažniausiai jos „pažeidžiami“?

Vyrams inkstų akmenys susidaro dvigubai dažniau nei moterims. Liga pasireiškia 30-50 metų amžiuje. Deja, ši liga „jaunėja“, priepuolių neišvengia ir vaikai. Susirgti inkstų akmenlige padidintą riziką turi asmenys, kurių giminėje yra sergančių šia liga. Taip pat didelė tikimybė, kad inkstų akmenys atsinaujins, jeigu kartą jau buvo nustatyti, ypač jeigu akmenligė pasireiškė jauname amžiuje, pasakojo gydytoja.

Iš kur organizme atsiranda akmenys? Kas skatina jų susidarymą?

Šlapimo takų akmenys gali formuotis esant anatominėms kliūtims normaliam šlapimo nutekėjimui (pvz. susiaurėjęs šlapimtakis, pasagos formos inkstas ir kt.), taip pat dėl medžiagų apykaitos sutrikimų (esant prieskydinių liaukų veiklos sutrikimui, metaboliniam sindromui, po didelių žarnyno operacijų ir kt.). Akmenų susidarymui įtakos turi ir gyvenimo būdo sąlygotos ligos, tokios kaip nutukimas, hipertenzija, nesubalansuota mityba (kai suvartojama labai daug baltymų, druskos).

Inkstų akmenys pradeda formuotis, kai šlapime sutrinka pusiausvyra tarp vandens, druskų, mineralų ir kitų jame esančių medžiagų. Kokie konkrečiu atveju būna sutrikimai, tokio tipo akmenys ir formuojasi. Akmenų formavimąsi skatina mažas išgeriamo vandens kiekis (šlapime lengviau koncentruojasi įvairios druskos, gali iškristi nuosėdos). Kita priežastis – organizmo būklės, dėl ko šlapime didėja įvairių medžiagų koncentracija, pvz.: uždegiminės žarnyno ligos, podagra. Pasikartojančios ir lėtinės šlapimo takų infekcijos taip pat gali turėti įtakos inkstų akmenų atsiradimui, taip formuojasi bakterinės kilmės – struvitiniai akmenys. Iškritę kristalai dažniausiai pasišalina su šlapimu, tačiau jei lieka inkste pradeda augti ir susiformuoja akmuo.

Gydytoja akcentavo, jog vieni dažniausiai pasitaikančių akmenų organizme yra kalcio turintys (kalcio oksalatiniai ir kalcio fosfatiniai) akmenys. Kalcio oksalatai formuojasi dėl didelės kalcio ir oksalo rūgšties koncentracijos šlapime, tai vieni dažniausiai pasitaikančių akmenų. Kalcio fosfatiniai akmenys susiformuoja esant labai didelei kalcio koncentracijai šlapime ir stipriai šarminiam šlapimo pH. Uratiniai akmenys susidaro esant padidėjusiai šlapimo rūgšties koncentracijai šlapime ir rūgštiniam šlapimo pH. Struvitiniai akmenys susidaro esant šlapimo takų infekcijai, pašalinus tokius akmenis ir išgydžius infekciją, tokie akmenys nebesiformuoja. Cistininiai akmenys labai reti, jie susidaro dėl genetinio cistino apykaitos sutrikimo. Formuojasi kieti, sunkiai skylantys akmenys.

Kokius simptomus dažniausiai jaučia akmenų turintys asmenys?

Akmenys dažniausiai susiformuoja inkstuose ir, kol būna maži, simptomus sukelia retai. Jei akmuo pradeda migruoti, įkrenta į šlapimtakį, atsiranda labai stiprus, staigus skausmas. Skausmas dažniausiai jaučiamas juosmenyje, plinta į kirkšnį, pilvo apačią. Inkstų akmenligės priepuolis, kitaip vadinamas inkstų kolika, žmonių šis skausmas dažnai apibūdinamas, kaip pats stipriausias kada nors patirtas skausmas. Inkstų koliką dažnai lydi pykinimas, vėmimas. Padažnėja šlapinimasis, šlapime gali atsirasti kraujo.

Gydytoja, ar visuomet turint akmenų inkstuose/šlapimo takuose žmogų lydi priepuolinis skausmas?

Kiekvienas žmogus skirtingai suvokia ir perneša skausmą. Yra pacientų, kuriems net užstrigę šlapimtakiuose akmenys nustatomi atsitiktinai. Tačiau tai tik išimtys, nes migruojantys akmenys dažniausiai sukelia jau anksčiau minėtą inksto koliką. Smulkūs inkstų akmenys skausmus sukelia itin retai, todėl dažniausiai nustatomi atsitiktinai atliekant šlapimo takų echoskopiją. Dideli, koraliniai akmenys, gali sąlygoti buką, nuolatinį maudimą nugaroje.

Kokia yra ligos eiga?

Inkstų akmenligė progresuoja metais ir simptomus sukelia ne visais atvejais. Netrukdomai augdami susidaro koraliniai akmenys, kurie užima didžiąją dalį inksto, trikdydami jo funkciją. Gydytoja pabrėžė, jog akmenligė yra geras „prieglobstis“ bakterijoms, akmenys palaiko nuolatinį uždegimą, taip blogindami inkstų veiklą.
Konkrementų, didesnių nei 5 mm, tikimybė spontaniškai pasišalinti mažėja su kiekvienu papildomu milimetru. Įstrigę šlapimtakyje akmenys užblokuoja šlapimo nutekėjimą, sukeldami inksto kolektorinės sistemos išsiplėtimą. Trinka inkstų veikla.  Jei prisideda šlapimo takų infekcija – tai jau gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios urologinės intervencijos ( į šlapimtakį įvedamas plonas kateteris – stentas ar per odą į inkstą įduriamas vamzdelis – nefrostoma).

Kaip diagnozuojama akmenligė?

Dažniausiai inkstų akmenligės diagnostika vyksta priėmimo skyriuose, kuomet pacientai atvyksta su labai stipriu skausmu juosmenyje. Įtarus inkstų akmenligę, atliekama šlapimo takų echoskopija ( jos metu gydytojas įvertina ar inkstai nėra „užsikimšę“, ar inkstuose yra daugiau akmenų, kokioje jie vietoje). Šlapimtakių akmenligei nustatyti atliekama apžvalginė rentgenograma ( jeigu akmuo rentgenokontrastinis šio tyrimo pakanka įvertinti jo padėtį ir dydį). Inkstų akmenligės diagnostikos „auksiniu standartu“ yra laikoma nekontrastinė kompiuterinė tomografija. Šiuo tyrimu nustatomi ir nerentgenokontrastiniai akmenys.

Atliekamas bendras šlapimo, kraujo tyrimai, kurie padeda įvertinti inkstų funkciją, uždegiminius pakitimus. Gyd. urologė J. Verikaitė pabrėžė, jog inkstų uždegimas, sąlygotas šlapimtakių akmenligės, yra ūmi urologinė būklė, reikalaujanti skubios intervencijos.

Akmenligės sezoniškumas – ar toks egzistuoja?

Labai ryškaus sezoniškumo nėra, tačiau per didžiuosius vasaros karščius padaugėja pacientų su akmenligės priepuoliais. Tai gali sąlygoti per mažai suvartojamų skysčių kiekis, padidėjęs jų netekimas prakaituojant.

Ar inkstų akmenligės galima išvengti? Kokias prevencijos priemones galite rekomenduoti?

Jeigu jau kartą ši liga buvo nustatyta, tikimybė, kad akmenys atsiras vėl, išlieka.

Pagrindinė inkstų akmenligės prevencijos priemonė, kurią akcentavo gydytoja – pakankamas skysčių kiekis. Rekomenduojama, kad paros šlapimo būtų apie 2,5 l. Išgeriamų skysčių kiekį reikėtų didinti palaipsniui, kol šlapimas pasidaro bespalvis. Taip pat svarbi ir mityba (maistas turi būti įvairus, įvairios vieno produkto dietos sergant inkstų ligomis tikrai nerekomenduojamos).

Pagal akmenų sudėtį rekomenduojamos dietos: esant oksalatiniams akmenims riboti natrio kiekį, gyvulinius baltymus, oksalatų praturtintų produktų (riešutų, špinatų, rūgštynių). Su maistu reikia gauti pakankamai kalcio (jei maiste trūksta kalcio, jis paimamas iš kaulų). Esant uratiniams akmenims riboti gyvulinius baltymus, su maistu gauti pakankamai kalio, magnio, skaidulų.

Ir svarbiausia, nepamirškite judėti, aktyvus gyvenimo būdas padeda išvengti akmenligės!


Informaciją parengė:

Dovilė Jakubavičiūtė
L.e.p. sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8 5 205 3417
El.p. dovile.jakubaviciute@vvsb.lt