tired-man-desk
Nepailsi namuose, kokios to priežastys?
Šiuolaikiniai „priešai” daug klastingesni, nei praeitame šimtmetyje, kuriame siautėjo infekcinės ligos, vyravo kasdienė kova dėl išlikimo. Šiais laikais dažniausiai netgi nesuprantame iš kur ir kodėl atsiranda įvairūs sveikatos sutrikimai.


Daugelis miesto gyventojų, net 90 proc. laiko praleidžia patalpose. Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai nustatė, jog gyvenamųjų patalpų oro kokybė dažnai yra daug reikšmingesnis veiksnys gyventojų sveikatai nei atmosferos oro kokybė. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, iki keliasdešimt kartų didesnis oro užterštumas namuose, nei vyraujantis lauke.

Kone kiekviename gyvenamajame name vidutiniškai galėtume aptikti apie 100 toksinių cheminių medžiagų, t.y. daugiau nei praeito šimtmečio chemijos laboratorijoje. Be cheminių medžiagų, šalutinį poveikį sveikatai gali sukelti prastas apšvietimas, triukšmas, per didelė ar per maža drėgmė, temperatūra patalpose, elektromagnetinė spinduliuotė, pelėsiai, dulkės ir daugelis kitų veiksnių.

1970 atsirado terminas – nesveiko pastato sindromas. Nesveikų pastatų sindromą sukelia: perpildyti pastatai; patalpos, kuriose užterštas oras; baldai skleidžiantys chemines medžiagas; statybinės medžiagos, naudojamos patalpų apdailai; atviri šildymo įrenginiai (ypač dujiniai); neefektyvi ventiliacijos sistema; uždara ventiliacijos sistema, kai oras joje cirkuliuoja uždaru ratu; įvairūs mikroorganizmai.

Dažniausiai pasitaikantys sveikatos sutrikimai: akių gleivinės dirginimas; odos pažeidimai, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas; galvos skausmai; padidintas nuovargis; uoslės, skonio dirginimas; pykinimas; nemiga; nervų sistemos sutrikimai; nesugebėjimas susikoncentruoti; įvairios alergijos. Šiems veiksniams veikiant ilgesnį laiko tarpą, iškyla grėsmė susidurti su rimtais susirgimais: vėžiu, depresija, įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis,  imuninės sistemos sutrikimais.

Ką daryti?

Svarbu patalpas nuolat vėdinti, šaltuoju metų laikotarpiu, ne mažiau kaip tris kartus per dieną. Tarkime normaliai dirbanti šeima, tai turėtų daryti: ryte atsikėlus, grįžus po darbo, bei prieš miegą.

Naudoti kuo mažiau buitinės chemijos priemonių: oro gaiviklių, ploviklių, skalbiklių. Juos pakeisti natūraliais,  draugiškais aplinkai ir sveikatai.

Namuose būtina periodiškai valyti dulkes ir nešvarumas nuo įvairių paviršių, siurbti dulkes nuo grindų. Dulkių erkutės yra vienas iš pagrindinių alergenų Lietuvoje.

Temperatūra patalpose

Vadovaujanti HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas”,  gyvenamųjų patalpų skirtų darbui ir poilsiui šaltuoju metų laikotarpiu rekomenduojama temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių, ir ne aukštesnė nei 22 laipsniai celsijaus.

Vaikai, pagyvenę žmonės, ligoniai, ypač sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, yra jautresni žemai aplinkos temperatūrai, todėl jiems turėtų būti išlaikomos viršutinės temperatūros normos ribos.

Ilgesnį laiką praleidžiant šaltose patalpose mažėja organizmo atsparumas, silpnėja imunitetas. Dažniau sergama peršalimo ligomis, plaučių ligomis, inkstų, šlapimo takų, periferinių nervų ligomis, paūmėja sąnarių ligos. Šaltis gali sukelti alergines reakcijas – bronchinę astmą. Šaltose patalpose dažnai jaučiama didelė drėgmė, ypač jei patalpų vėdinimas nepakankamas.

Drėgmė patalpose

Rekomenduojama santykinė oro drėgmė patalpose yra 35-60 procentų.

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnai patalpose oras išsausėja, todėl reiktų patalpas drėkinti papildomai. Vienas iš būdų yra pakabinti ar pastatyti prie radiatoriaus indą su vandeniu. Taipogi galima įsigyti specialiai tam skirtus prietaisus – drėkintuvus.

Jeigu patalpose drėgmė per didelė, galima naudoti drėgmės surinkėjus, bei intensyviau vėdinti. Ilgesnį laiką vyraujant didelei drėgmei, ir nepakankam vėdinimui patalpose, gali įsiveisti pelėsis.

Pelėsiai

Pelėsiai – yra grybai. Įprasta manyti, kad pelėsiai labiausiai kenkia būsto pastatams – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą, tačiau apie poveikį sveikatai kalbama retai.

Pelėsiai jau seniai pripažįstami kaip potencialūs alergenai. Juose esančios baltyminės medžiagos gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas: kvėpavimo takų uždegiminius procesus, alergiją, astmą, galvos skausmus, nuovargį, akių ašarojimą, slogą bei kitokius sveikatos sutrikimus.

Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.

Pelėsiai gal augti beveik ant visų paviršių: medienos, popieriaus, tinko, sienų apmušalų, sintetinių medžiagų, dažų, lako, odos ir netgi ant stiklo.

Drėgmė yra gyvybiškai svarbi pelėsių vystymuisi, tik šalinant ją įmanomas pelėsių vystymosi apribojimas. Santykinė drėgmė priklauso nuo temperatūros, jei kylant drėgmė mažėja. Tai pat naikinant pelėsius, galima naudoti dezinfekcines (fungicidines) priemones.

Patalpų apšvietimas

Žmonių biologinis laikrodis veikia pagal šviesos ir tamsos ciklus. Natūralios šviesos, suteikiančios gyvybingumo, poveikis organizmui didelis – jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl ne paslaptis, kad dalis Lietuvos gyventojų  vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, depresyvios nuotaikos, pablogėjusios savijautos, galvos skausmų atsiradimo. Gaunant mažai šviesos, mūsų organizmui ima trūkti energijos, kuri būtina medžiagų apykaitai ir sveikatai palaikyti, todėl galime susirgti.

Natūralus apšvietimas patalpose ypač reikšmingas, nes stimuliuoja fiziologinius procesus ir veikia nervų sistemą. Nepaisymas šviesos reikšmės sutrikdo nervų sistemą, o nepakankamas apšvietimas dar ir sutrikdo regėjimą.

Apšvietimo poreikis priklauso nuo darbo. Rašymui ir skaitymui reikėtų maždaug 300 lx, bendram kambario apšvietimui – 50 -75 lx, virtuvei apie 100 lx, pagalbinėse patalpose – 20-50 lx.  Kai reikia didesnio apšvietimo patartina naudoti vietinį, apšviečiant tik tą vietą, kurioje dirbama.

Stalas, kėdė, kompiuteris

Kas antras 12-17 metų vaikas Lietuvoje, turi ydingą laikyseną. Europoje Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių. Apie 80-90 proc. suaugusių žmonių nors kartą jautė aštrius nugaros skausmus.
Namuose ir darbe būtina užtikrinti sveiką sėdimą darbo vietą, nežalojančią organizmo.

Mokinys ruošdamas pamokas, sąsiuvinį turėtų būti pakreipęs 30 laipsnių kampu į kairę, o apatinis sąsiuvinio kampas būtų ties centrinę kūno ašimi. Šviesa rašant turi kristi iš kairės pusės.

Sėdint, stalo aukštis nuleidus statmenai sulenktą alkūne ir ją pridėjus prie šono turėtų sutapti. Jei kojos per aukštai, ir per kelius nesudaro 90 laipsnių kampo, reikėtų atramėlės kojoms. Klubų kampas turi būti 90-100 laipsnių, kelio kampas taip pat 90 -100 laipsnių. Pastarasis negali būti mažesnis, nes gali būti užspaustos kraujagyslės ir nervai. Alkūnės kampas turi būti nuo 80-100 laipsnių. Nugara turi remtis į kėdės atlošą. Sėdėti pilnai atsirėmus. Renkant kėdę reikia atsižvelgti į vaiko ūgį ir svorį. Yra kėdžių ir stalų, kurių aukštį galite lengvai reguliuoti.

Dirbant su monitoriumi svarbus tinkamas ekrano skleidžiamos šviesos ir aplinkos apšviestumo santykis. Kontrastas neturi būti per didelis. Žvilgsnio kryptimi už ekrano neturi būti šviesių langų ar sienos paviršių. Apšvietimas tinkamas, kai ekrane neatsiranda trukdančių atspindžių nuo šviestuvų arba jis neakina. Šviesą skleidžiančių šviestuvų nereikėtų išdėstyti virš monitoriaus, regėjimo lauke ar už nugaros.

Ekranas žiūrėjimo linijai turėtų būti statmenas. Ekranas turi būti 50 – 60 cm atstumu ir tokiame aukštyje, kad regėjimo kampas būtų maždaug 25 laipsniais žemiau horizontalios plokštumos, žvelgiant į ekrano viršutinę eilutę.

Dilbio padėtis, jeigu klaviatūra yra toliau turi būti ant stalviršio. Jeigu klaviatūra ant stalo krašto, dilbiai būtinai turi būti padėti ant porankių.

Informaciją parengė:
Šarūnas Alasauskas
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas
Tel. 8-5 2711244, el.p. sarunas.alasauskas@lsmuni.lt