Paskutinį gegužės trečiadienį pasaulyje minima išsėtinės sklerozės diena. Išsėtinė sklerozė – lėtinė galvos ir nugaros smegenų liga. Ja sergant smegenyse atsiranda įvairaus dydžio ir įvairių formų sklerozinių plokštelių.

Tose vietose išnyksta nervinių skaidulų mielininis dangalas, vėliau – ir patys ašies cilindrai. Atsiranda smegenų audinio žuvimo mikrožidinių. Sklerozinių plokštelių daugėja, jos apima kitas smegenų dalis, dėl to liga vis progresuoja ( Med. enciklopedija, Vilnius, 1991m).

Išsėtinė sklerozė – jaunų, darbingo amžiaus žmonių liga, dažnai sukelianti neįgalumą. Liga užklumpa netikėtai. Sergančiųjų amžius yra apie 20 – 40 metų. Ja dažniau serga moterys negu vyrai. Vidurio ir šiaurės Europoje šis susirgimas yra gana dažnas. Pasaulyje serga apie 2 mln. žmonių. Lietuvoje užregistruota daugiau negu 4,5 tūkst. sergančių šia liga.

Manoma, jog ligą sukelia neurotropinis virusas, reikšmės turi genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Išsėtinė skleroze vystosi iš lėto, nepastebimai. Gali būti galūnių silpnumas, tirpimas, pusiausvyros sutrikimai – mėtymas į šonus, tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai. Neretai susilpnėla regos aštrumas, ,,iškrenta” dalis regėjimo lauko. Regėjimo sutrikimai atsiranda ir praeina staiga, tačiau akies dugne lieka išsėtinei sklerozei būdingų pakitimų.

Kadangi liga vystosi nepastebimai, žmonės į medikus kreipiasi pavėluotai. Kuo anksčiau diagnozuojama ši liga, tuo anksčiau ligonis gauna kvalifikuotą medicininę pagalbą, išlaiko darbingumą, užtikrinamas pilnavertis jo gyvenimas.


Daugiau informacijos:
Svetlana Tarailienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel. 8-5 271 1244, el.p. svetlana.tarailiene@vvsb.lt