Nuotrauka: https://pixabay.com/en/fever-sick-thermometer-woman-bed-310721/

Kaip ir kiekvienais metais, šaltėjant orams, vėl susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai. Kai sveikatos specialistai sako, kad reikėtų skiepytis artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto – ar tikrai verta? Juk praeitais metais persirgau, savaitę pasikankinau su varvančia nosimi, gerklės skausmu, ir nežymia temperatūra, tai kam skiepintis nuo tokių simptomų, be to galima ir nesusirgti… Bet ar tikrai žinome kas yra gripas ir kad mes tikrai juo persirgome? O gal tai buvo tik paprastas peršalinimas nuo kurio skiepų nėra?

Gripo ir peršalimo simptomatika

Tai kuo šios infekcijos skiriasi? – Simptomatika.

Peršalus paprastai pasireiškia čiaudulys, kosulys, galvos skausmas, gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas, gali pakilti temperatūra. Šie simptomai dažniausiai trunka ne ilgiau kaip savaitę. Gripo simptomai paprastai pasireiškia stipriau ir greičiau. Tai gerklės, galvos, raumenų skausmas, aukšta temperatūra, sloga, kosulys. Daugelis gripo simptomų susilpnėja arba išnyksta per savaitę, tačiau bendras silpnumas gali būti jaučiamas ir ilgiau.

Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalimo metu karščiavimas yra nežymus, gali jo ir visai nebūti. Sergant gripu temperatūra dažniausiai pakyla daugiau nei 38 laipsniai, jaučiamas stiprus silpnumas ir nuovargis, raumenų skausmas.

Peršalimo ir Gripo simptomų palyginimas
Gripas lentele

Dažniausiai peršalimas praeina lengvai be komplikacijų, tačiau gripas nėra paprasta liga ir gali būti lydima rimtų komplikacijų. Tai virusinės arba bakterinės kilmės infekcijos:

•    plaučių bei ausies uždegimai;
•    sinusitas;
•    angina;
•    širdies raumens uždegimas;
•    meningitas ir kt.

Meningitas gali pažeisti ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų dangalus, pačias smegenis. Po šios komplikacijos žmogus gali apkursti ar apakti, kai kuriems gali susilpnėti atmintis.

Kaip galiu apsisaugoti nuo gripo ir peršalimo?

Namų sąlygomis gripo profilaktikai labai svarbus organizmo atsparumo didinimas – grūdinimas, saugojimasis peršalimo, skersvėjų namuose ir darbe, tinkami bei pritaikyti sezonui rūbai ir avalynė.

Viena iš veiksmingiausių priemonių prieš gripą yra skiepai. Tai efektyviausia priemonė, padedanti išvengti gripo susirgimų ir/ar rimtų komplikacijų.

Kada skiepytis?

Gripo sezono pikas prasideda gruodžio-vasario mėnesiais, todėl kasmet rugsėjo-spalio-lapkričio mėnesiais rekomenduojama skiepytis.

Vakcinos efektyvumas

Imunitetas susidaro tik prieš to sezono gripą. Apsaugo nuo susirgimų ir/arba rimtų komplikacijų. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po skiepijimo.

Kartais pasitaiko vietinių reakcijų, tačiau jos būna lengvos ir praeina be gydymo. Kartais infekcija prasideda po skiepijimo, tačiau tyrimais įrodyta, kad jos atsitiktinai sutampa su skiepijimu, kai virusine respiratorine infekcija užsikrėtęs asmuo paskiepijamas paskutinio inkubacinio periodo dieną.

Kam rekomenduojama skiepytis?

Skiepytis nuo gripo verta visiems, tačiau ypatingai rekomenduojama žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai yra:

•    Asmenims, dirbantiems su pacientais;
•    Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms;
•    Nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutrūkimai jei susergama gripu;
•    Vaikai nuo 6 mėn. iki 23 mėn.;
•    Asmenys, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis;
•    Asmenys, esantys 50 – 64 m. amžiaus (nes tose grupėse dažniausiai pasireiškia lėtinės ligos);
•    Asmenys, kurie dirba su dideliais žmonių srautais.

Ar galiu nuo šių infekcijų apsaugoti kitus?

Taip! Jei jau susirgote, neplatinkite infekcijos sukėlėjo į aplinką ir kitiems šalia esantiems žmonėms. Labai svarbu čiaudint ir kosint taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėtimo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min., jei jis pateko čiaudint užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra ne maža, pvz.: sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridenkite burną sulenkta alkūne.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad jeigu jau susirgote, neikite į darbą ir neveskite sergančių vaikų į darželius ar mokyklas. Namų aplinkoje greičiau pasveiksite, mažiau išleisite vaistams ir galimų komplikacijų gydymui. Nepasiduokite reklamoms, kurios siūlo simptomus „kaip ranka nuimti“, simptomai trumpam gal ir išnyks, tačiau ar ligos priežastis – sukėlėjas taip pat išnyks? Ne! Pasitarkite su savo šeimos gydytoju ir likite namuose. Bet kokiu atveju sveikata yra svarbesnė nei jūsų tą mėnesį sumažėjęs atlygis.

Saugokime savo ir kitų sveikatą!

Informaciją parengė:
Žana Milišiūnaitė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė
Tel. 8 5 205 3416
El.p. zana.milisiunaite@vvsb.lt