logo_for_campaign_jpg

Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta Prancūzijoje 1998 m., o  2000 m. tokia akcija jau surengta 760-yje Europos miestų.


2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų ,,Mieste – be savo automobilio” rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.

Stresas stresas stresas

Dažniausiai žmonės stresą patiria darbe, ir kelyje už automobilio vairo. Jei dėl darbo stresą patiria vienas iš keturių darbuotojų, tai už autotransporto priemonės vairo kiekvienas.

Vairavimas – tai kompleksas užduočių, kurioms įvykdyti reikalinga didelė koncentracija ir ramus elgesys. Nustatyta, kad pykčio netvardantys vairuotojai, dažniau viršija greitį, staiga netikėtai persirikiuoja, nesilaiko saugaus atstumo važiuodami įkandin, važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui ir kt.

Visi vairuotojai yra veikiami stresą sukeliančių situacijų kelyje, net jei ir nekenčia nuo streso savo kasdieniniame gyvenime. Stresą patiriantis žmogus turi didesnę riziką sukelti eismo įvykį, ar papulti į jį. Tyrimai rodo, kad stresas, skubėjimas, jautimasis nelaimingu yra faktoriai siejami su padidėjusia avarijos rizika.

Jei vairuotojas jaučia agresyvumą, išsiblaškymą, neseniai turėjęs praradimų ar avarijų, menki vairavimo įgūdžiai, tuomet neabejotinai, jį kelyje lydi stresas.

Staiga, dėl avarinės situacijos ar eismo taisyklių pažeidimo patirtas stresas pasireiškia įvairiomis fiziologinėmis, psichologinėmis reakcijomis, nelogiško mastymo elementais.

Ekstremalios fiziologinės reakcijos: širdies „mušimas”, momentinis kvapo sulaikymas, raumenų spazmai, pilvo diegliai, drėgnos rankos, blyškumas, išbalimas, silpnumas, drebėjimas, pykinimas, nekoordinuoti judesiai, veido persikreipimas, nugaros skausmas, kaklo skausmai, kraujospūdžio pakilimas.

Ekstremalios psichologinės reakcijos:
pykčio proveržiai, šaukimas, agresyvi gestikuliacija, šiurkštus, grėsmingas autotransporto priemonės valdymas, panika, vangumas, baimė, nerimas, kitų vairuotojų apkalbinėjimas, komentavimas.

Nelogiškas mąstymas:
paranoiškas galvojimas, kad esi sekamas ir būsi sustabdytas policijos; žiaurių ir kerštingų scenarijų kūrimas prieš „prasikaltusius” vairuotojus; keleivio pastabų nepaisymas, dėl neteisingo vairavimo; psichopatinis važiavimas dideliu greičiu, paskui kitą „uodega”.

Vyrai linkę dažniau nei moterys nusižengti kelių eismo taisyklėms


saruno garfikas

Kaip sumažinti stresą?

Aišku, Jūs negalite nuo rytojaus visiškai nustoti vairuoti, bet sumažinti stresą vairuojant galite.

1.    Venkite staigaus greičio didinimo ir stabdymo, tai trečdaliu padidina degalų sąnaudas. Be to agresyvus vairavimas sąlygoja ydingą sėdėseną.
2.    Prižiūrėkite mašiną. Jeigu mašina suges vidurį kelio, tai Jums atneš ne tik stresą ir rūpestį, bet ir dideles sąskaitas.
3.    Teisingai pripūstos padangos yra saugesnės, be to ilgiau tarnauja.
4.    Nelaikykite pašalinių daiktų, avarijos atveju jie gali sužaloti arba būti avarijos priežastimi (pvz. butelis gali pariedėti po pedalu). Be to sunkūs daiktai didina degalų sąnaudas.
5.    Naudokite vidutinio intensyvumo vėdinimą (kondicionierių). Jei lauke 40 laipsnių karščio, o automobilyje 18 laipsnių, išlipus didelis temperatūrų skirtumas gali sukelti šoką, nes organizmas turės staigiai prisitaikyti prie kitų oro sąlygų, ir tai sukels stresą.
6.    Visada išlaikykite atstumą nuo kitų transporto priemonių, kad spėtumėte sustabdyti.
7.    Įsitikinkite, kad visi keleiviai prisisegę diržus.
8.    Garsiai leidžiama muzika blaško dėmesį, ir sukelia stresą Jums, ir aplinkiniams.
9.    Neviršykite greičio, ypatingai mieste. Būkite dėmesingi žaidžiančių vaikų, dviratininkų, pėsčiųjų einančių per perėją, kurie dažnai nekreipia dėmesio į atvažiuojančias mašinas atžvilgiu.
10.    Už vairo mažiau galvokite apie asmenines ir darbo problemas.
11.    Ramus, tolygus kvėpavimas padeda atsipalaiduoti.
12.    Nevairuokite jei esate pavargęs, darykite reguliarias pertraukas kas dvi valandas po 15 min., kad pagerėtų koncentracija.
13.    Už vairo nevalgykite.
14.    Mobiliuoju telefonu kalbėkite tik naudodami laisvų rankų įrangą.
15.    Nepasiduokite kitų vairuotojų provokacijoms.
16.    Rinkitės mažiau streso sukeliantį keliavimo būdą: viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis.

Kokią transporto priemonę geriausia rinktis keliaujant?

Įvairius judėjimo būdus, aplinkos taršos prasme, galima palygint naudojantis Baltijos aplinkos forumo sukurta kelionės CO2 skaičiuokle (www.maps.lt/co2). Ji suskaičiuoja kiek CO2 bus išmesta nuvažiavus tam tikrą atstumą su atitinkama transporto priemone (automobiliu, elektromobiliu, autobusu ar traukiniu). Viešojo transporto priemonių daromas poveikis klimato kaitai yra kur kas mažesnis, todėl jų pasirinkimas visada palankesnis aplinkosaugos požiūriu. Aišku palankiausi judėjimo būdai yra tie, kuriems apskritai nereikalingas kuras, tai dviratis arba ėjimas pėstute. Šie judėjimo būdai prisideda prie oro taršos, triukšmo mieste mažinimo, yra naudingi Jūsų sveikatai, bei taupo Jūsų pinigus ir laiką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc. gyventojų amžius pailgėtų trejais-penkeriais metais, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20-30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 procentų.

briuselis_european cyclist federation
Skirtumai Briuselyje toje pačioje gatvėje paprastą diena, ir diena be automobilio.

Judėkime teisinga linkme!
Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras / Visuomenės sveikatos stebėsenos skyrius
Šarūnas Alasauskas 2012 m.