Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kaip apsisaugoti nuo vasaros karščio ir saugiai mėgautis saulės teikiamais malonumais.

Kaip apsisaugoti nuo vasaros karščio?
–    svarbiausia tinkamai apsirengti, dėvėti šviesius, laisvus drabužius, nepamirškite užsidėti galvos dangalų bei akinių nuo saulės. Patartina, kad dėvimi drabužiai būtų natūralaus pluošto;
–    ribokite fizinį aktyvumą, sunkiausius dienos darbus stenkitės atlikti anksti ryte arba vakarop. Dienos metu būkite aktyvūs, tačiau viską darykite lėčiau nei įprastai, stenkitės laiką leisti vėsesnėse patalpose, tai ypač svarbu vidurdienį (nuo 10 iki 16 val.);
–    karštomis dienomis skysčius vartokite ne tik tada, kai ištrokštate, tačiau gerkite reguliariai. Tinkamiausi gėrimai tokiam laikotarpiui – vanduo (lengvai mineralizuotas, negazuotas), natūralios sultys. Venkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes jų skaidymui yra sunaudojamos nemenkos vandens atsargos;
–    maisto pagrindą karštu laikmečiu turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai. Nevenkite aštraus maisto, jo sukeliamas prakaitavimas padės aušinti kūną. Venkite riebių, kaloringų „užtaisų“.

Perkaitimas ir šilumos smūgis. Pirmoji pagalba.
Perkaitimas ir šilumos smūgis paprastai ištinka dėl aplinkos veiksnių bei fizinio pervargimo. Karštame ore labai prakaituojama ir netenkama nemažai skysčių bei druskų, organizmą ištinka dehidratacija ir galiausiai perkaitimas. Nesiėmus reikiamų priemonių krinta kraujospūdis, retėja pulsas, perkaitęs žmogus gali apalpti. Jei jis ir toliau būna karštyje, kūnui atvėsinti nebepakanka prakaitavimo. Staigiai pradeda kilti kūno temperatūra – ši gyvybei pavojinga būklė vadinama šilumos smūgiu. Ir perkaitimo, ir šilumos smūgio galima išvengti imantis tam tikrų atsargos priemonių. Perkaitimas ir šilumos smūgis labiau gresia vaikams, apkūniems ir pagyvenusiems žmonėms, tačiau jis gali pakirsti net ir galiūną pačiame jėgų žydėjime, jei šis nepaisys kūno siunčiamų perspėjamųjų signalų. Perkaitimas dažnai gresia ir turistams. Jei keliaujate po atogrąžų kraštus, prieš žygius pasilikite laiko aklimatizuotis.

Perkaitimo atveju būklė paprastai pagerėja atsigulus vėsioje vietoje ir atsigėrus skysčių (nealkoholinių, negazuotų gėrimų). Venkite gėrimų su kofeinu. Raginkite nukentėjusįjį po truputį gurkštelėti kas valandą, kol pagerėja savijauta. Nuvilkite nebūtinus drabužius, atvėsinkite kūną vilgydami kempine, sudrėkinta drungnu vandeniu. Kvieskite medikus, jei nukentėjusiojo būklė negerėja, blogėja arba vyksta sąmonės pokyčiai (sutrinka nuovoka, netenkama sąmonės), ištinka traukuliai.

Šilumos smūgio gydymas: kol laukiate atvykstant medikų paguldykite nukentėjusįjį vėsioje vietoje, pakelkite jo kojas apie 30 cm; apklokite kūną šlapiu audiniu, vilgykite drungnu vandeniu arba uždėkite šaltus kompresus ant sprando, pažastyse ir kirkšnyse. Pagal galimybes (ventiliatoriaus, žurnalo ar laikraščio pagalba) aplink nukentėjusįjį vėdinkite orą. Jeigu auka turi sąmonę, kas 15 min. duokite šaltų nealkoholinių, negazuotų gėrimų ar druskos tirpalo.

Jokiais būdais negalima:
– trinti nukentėjusiajam kūno alkoholiu;
– numoti ranka į šilumos smūgį ar perkaitimą, nes tai gali būti sunki būklė, ypač jei ji ištinka vaiką, pagyvenusį ar susižeidusį žmogų;
– duoti vaistų, tokių kaip aspirinas, vartojamų karščiavimui mažinti;
– ko nors duoti nukentėjusiajam į burną, jei jis vemia ar yra be sąmonės;
– leisti šilumos smūgio ištiktam žmogui iškart po pagerėjimo imtis fizinio krūvio.

Norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:
–    vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);
–    nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;
–    pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;
–    avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
–    dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės (akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemelanominių akių ligų atsiradimą), kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru (sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių);
–    prisiminti, jog lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio;
–    gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;
–    vengti putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai ir taip netenka daug vandens;
–    neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vis tiek prasiskverbia į odą;
–    nepiktnaudžiauti saule, norint išsigydyti spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, ko pasekoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis);
–    naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

Linkime saugios vasaros 😉

Informaciją parengė:
Dovilė Jakubavičiūtė, Aivaras Milius
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai
Tel. 8 5 205 3416
El.p. dovile.jakubaviciute@vvsb.lt, aivaras.milius@vvsb.lt