Fizinio aktyvumo sumažėjimas dažnai pastebimas lėtine inkstų liga (LIL) sergančių pacientų populiacijoje. Fizinio pajėgumo sumažėjimą sukelia ne vien tik raumenų masės sumažėjimas. Daug faktorių, sergant LIL, gali sutrikdyti raumenų funkciją. Fizinio pajėgumo sumažėjimas ne tik turi įtakos kasdienei veiklai, bet ir yra susijęs su padidėjusia mirštamumo rizika. Moksliniai tyrimai rodo, kad palyginti su sveikais individais, aerobinis pajėgumas pacientams sergantiems LIL yra ryškiai sumažėjęs. Toks aerobinio pajėgumo sumažėjimas neigiamai veikia ir kasdienę fizinę veiklą [1]. Siekiant išsaugoti lėtinėmis ligomis sergančiųjų sveikatą, mokslininkai vis daugiau dėmesio atkreipia į tikslingus fizinius pratimus. Sergant daugeliu biologiškai skirtingų ligų (inkstų ligos, obstrukcinės plaučių ligos, širdies nepakankamumas) ryškiai sumažėja fizinio krūvio toleravimas. Todėl labai svarbu skirti fizinius pratimus, suplanuotus taip, kad atkurtų tam tikrą fizinio pajėgumo lygį ir pagerintų gyvenimo kokybę [2].

Yra žinoma, kad ištvermės pratimai turi reikšmės riebalinio audinio pasiskirstymui bei kardiovaskulinės rizikos mažinimui. Fizinė veikla pagerina jautrumą insulinui, mažina fibrinogeno kiekį kraujyje, yra svarbi osteoporozės ir storžarnės vėžio prevencijai. Aerobiniai pratimai padeda išlaikyti ištvermę, sąnarių lankstumą ir raumenų stiprumą, o tai ypač svarbu senstant. Jėgos pratimai teigiamai veikia angliavandenių metabolizmą, kadangi padidina raumenų masę ir bazinį metabolizmą. Jėgos pratimai vis plačiau rekomenduojami įvairių sveikatos organizacijų dėl poveikio raumenų masei ir stiprumui, kaulų tankiui, raumenų skeleto problemoms (pvz., nugaros skausmo) išvengti [1, 3].

Kaip LIL paveikia fizinį pajėgumą?

LIL stipriai veikia skeleto skersaruožių raumenų sistemą. Potencialūs mechanizmai, kuriais LIL veikia skeleto raumenis, yra labai daugialypiai ir kompleksiški. Sutrinka raumenų perfuzija, substratų tiekimas, vyrauja katabolinė būklė, sąlygota įvairių veiksnių – metabolinės acidozės, kortikosteroidų, uždegiminių citokinų ir sumažėjusio fizinio aktyvumo. Sergant LIL gerokai sutrinka skeleto skersaruožių raumenų katabolizmas. Daugeliui pacientų pastebimas vadinamasis malnutricijos sindromas, kuriam būdingas raumenų praradimas. LIL sukeltas raumenų praradimas pasireiškia ženklia visų tipų raumeninių skaidulų atrofija. Sergant LIL, stipriai sutrinka raumenų baltymų balansas. Raumenų atrofija vystosi dėl to, kad sumažėja raumenų baltymų sintezė ir padidėja jų degradacija. Sutrinka daugybė somatinių sistemų ir pasikeičia skeleto skersaruožių raumenų anabolinis-katabolinis balansas. Yra žinoma, kad fizinio aktyvumo sumažėjimas sukelia ženklią skeleto skersaruožių raumenų atrofiją. Taigi tikslinga kineziterapijos programa turi žymios naudos pacientams, sergantiems LIL ir teigiamai veikia daugybę fizinių parametrų. Fizinis aktyvumas gerokai padidina krūvio toleravimą [4].

Svarbiausia – nepersistengti sportuojant

Nepaprastai svarbu atkreipti dėmesį, jog stiprus fizinis krūvis gali sukelti ūmius inkstų hemodinamikos sutrikimus ar net trumpalaikį inkstų funkcijos pablogėjimą. Tačiau kontroliuojamas ir programuotas fizinis krūvis nėra kontraindikuojamas sergant LIL. Esama ir eksperimentinių, ir klinikinių duomenų, kad fizinis krūvis sulėtina inkstų ligos progresavimą, sumažina proteinuriją ir glomerulosklerozę. Reguliarus fizinis krūvis gali sulėtinti ir raumenų baltymų ardymą bei padidinti amino rūgščių pasisavinimą [5]. Fiziniai pratimai gali būti ypatingai naudingi LIL sergantiems pacientams, kuriems dar nereikia gydymo dializėmis. Smarto ir bendraautorių (2011) atlikta literatūros apžvalga ir tyrimų metaanalizė taip pat parodė, kad fiziniai pratimai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir širdies funkcijos rodiklius [6].

Akcentuotina, kad tinkamai dozuojamas fizinis krūvis, skiriant aerobikos ir/ar jėgos pratimus pacientams, sergantiems LIL, yra saugus ir labai naudingas. Pastebima daugybė teigiamų poveikių sveikatai, kurie pagerina gyvenimo kokybę ir netgi trukmę. Nepaisant beveik tris dešimtmečius trukusių tyrinėjimų, kurie parodė fizinių pratimų naudą šioje pacientų populiacijoje, fiziniai pratimai, deja, dar nėra dažnai skiriami šiems pacientams. Tai siejama su nepakankamu šios temos nagrinėjimu literatūroje bei oficialios pozicijos šiuo klausimu nebuvimu. Tik 2005 m. balandžio mėnesį pasirodė Inkstų ligų išeičių kokybės iniciatyvinės grupės (JAV) rekomendacija, remianti fizinių pratimų skyrimą dializuojamiems pacientams [7].

Atliekant fizinius pratimus būtina užtikrinti saugumą

Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant pratimus visuomet iškyla sausgyslių, raumenų bei skeleto sužeidimų rizika. Visus pratimus šiems pacientams rekomenduojama atlikti tik po apšilimo. Ilgainiui fiziniai pratimai pagerina pacientų koordinaciją, padidina kaulų tankį, todėl kritimų ir kaulų lūžių pavojus mažėja. Dauguma fizinių pratimų programų dializuojamiems ir LIL sergantiems pacientams yra lengvo ar vidutinio intensyvumo [8].

Taigi klinikinių tyrimų ir literatūros duomenų pakanka tvirtai rekomenduoti fizines treniruotes pacientams, sergantiems LIL. Tai atsispindi ir nefrologų organizacijų oficialiai pareikštoje pozicijoje. Fiziniai pratimai jau rekomenduojami klinikinėse gydymo gairėse. Nėra jokio kito gydymo būdo (pavyzdžiui, vaistais), kuris turėtų tokį platų poveikį fiziologiniams, funkciniams, psichologiniams ir klinikiniams parametrams kaip fizinės treniruotės [8]. Lėtinėmis inkstų ligomis sergančius pacientus mes turime padrąsinti tapti labiau fiziškai aktyviais ir pradėti treniruotis.

Naudota literatūra
1. Less SJ, Booth FW. Sedentary death syndrome. Can J Appl Physiol 2004; 29: 447–460.
2. Pina IL et al. Exercise and heart failure: a statement from the American Heart Association Committee on Exersice, Rehabilitation, and Prevention. Circulation 2003; 107: 1210–1225.
3. Gerald F. Statement on Exercise: Benefits and Recommendations for Physical Activity Programs for All Americans. Circulation 1996; 94:857–862.
4. Kouidi E et al. Outcomes of long-term exercise training in dialysis patients: comparison of two training programs. Clin Nephr 61, Suppl 2004; 1: S31–S38.
5. Gregory RA, Nosratola DV. Skeletal muscle dysfunction in chronic renal failure: effects of exercise. Am J Physiol Renal Physiol 2006; 290: 753–761.
6. Smart N et al. Benefits of exercise training in patients receiving haemodialysis: a systematic review and meta-analysis. Br J Sports Med 2011; 45: 1165–1166.
7. Painter P et al. Low-functioning hemodialysis patients improve with exercise trainig. Am J Kidney Dis 2000; 36: 600–608.
8. K/DOQI Clinical Practice Guidelines for Cardiovascular Disease in Dialysis Patients. Am J Kidney Dis 2005; 45: S16–S153.

Informaciją parengė:
Vilma Miglinė
Visuomenės sveikatos stiprinimo vyr. specialistė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
El.p. vilma.migline@vvsb.lt