ar saule gali nuzudyti

Turbūt kiekvienas iš mūsų pasakytų, kad saulė yra žvaigždė. Tai vienas tų dalykų, kurį įsidėmime dar mokykloje, nes saulė – priešingai nei kitos žvaigždės, stebint plika akimi nėra panaši į jas.
Tokia išskirtinė saulė mums atrodo dėl savo atstumo nuo Žemės. Ji yra daug arčiau negu kitos žvaigždės, todėl ir atrodo lyg didelis, šviečiantis, degančių dujų kamuolys. Jeigu saulė būtų tuščiavidurė, joje tilptų daugiau nei milijonas Žemių. Jeigu norėtumėme automobiliu nukeliauti į saulę, prireiktų 176 metų pasiekti savo tikslą, važiuojant 96,5 km/h greičiu be jokio sustojimo. Tuo tarpu saulės spinduliai Žemę pasiekia per 8 min. Saulės teikiama šviesa, šiluma ir energija – itin svarbios mūsų egzistavimui. Be saulės Žemė būtų tamsi, šalta ir be gyvybės.
Jau 4,5 milijardo metų saulė mus šildo, teikia šilumą ir energiją. Nors saulės dėka Žemėje egzistuoja gyvybė, tuo pačiu saulė gali būti ir labai pavojinga, juk saulės branduolyje temperatūra siekia 5,5 milijonų °C. Tai didelis šilumos kiekis, kuris, žmogui nesant atsargiam, gali padaryti daug žalos. Vos keletą minučių žiūrėdamas tiesiai į saulę, žmogus gali apakti. Ir tai tik viena iš nedaugelio grėsmių. Esant tam tikroms aplinkybėms, saulė gali ir „nužudyti“.

Perkaitimo ir šilumos smūgio rizika

Kai oro ir kūno temperatūra suvienodėja, kūnas negali išspinduliuoti ir išgarinti savo šilumos į aplinką. Jei aplinka labai drėgna, procesas dar pasunkėja. Tokiais atvejais, ypač jeigu sunkiai fiziškai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hipertermija.

Šilumos smūgis – rimčiausia perkaitimo komplikacija, kuomet saulė gali „nužudyti“ žmogų. Tai būklė, kai žmogaus kūnas jau nebepajėgia išgarinti šilumos į aplinką, nors ir prakaituoja. Jis gresia tiems žmonėms, kurie ilgai dirba karštyje, dėvi apsauginius drabužius, nepraleidžiančius drėgmės (ypač apsauginius kostiumus) bei dirba sunkų fizinį darbą.

Šilumos smūgio požymiai:
galvos skausmas, svaigimas,
– silpnumas, svaigulys,
– nemalonūs pojūčiai,
– pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas),
– paraudusi, sausa ir karšta oda,
– prakaitavimo nebuvimas,
– dažnas ir stiprus pulsas,
– didesnė kaip 40 °C kūno temperatūra,
– greitas sąmonės netekimas.

Kadangi šilumos smūgis yra grėsminga gyvybei būklė, todėl pagalbą reikia teikti nedelsiant. Skubiai vėsinkite nukentėjusį žmogų. Perneškite jį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra, patogiai paguldykite. Kuo skubiau kvieskite pagalbą. Atlaisvinkite arba nuvilkite drabužius. Jeigu turite, suvyniokite nukentėjėlį į šaltą, drėgną antklodę, purkškite ir liekite vandenį ant jo, aktyviai vėdinkite. Nuolat kalbinkite ištiktą šilumos smūgio žmogų. Masažuokite jam galūnes ir odą, taip gerėja kraujotaka ir greitėja vėsimas. Pakelkite kojas aukščiau jo širdies lygio. Jeigu nukentėjęs asmuo yra sąmoningas, duokite lėtai išgerti bent stiklinę vandens. 

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo:
ilgesnį laiką būdami karštoje aplinkoje ar saulėje, vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys;
– valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;
– venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai
skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;
– dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;
– karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės;
– ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių.

Fotoalerginio ir fototoksinio poveikio rizika

Nepageidaujamas saulės spindulių reakcijas gali sukelti kontaktas su tam tikrais augalais ar maisto produktais (pvz., figos lapais ar stiebais, salierais, krapais, rūtomis, Sosnovskio barščiais ir kt.). Tai vadinama fitofotodermatitu. Paprastai kyla eriteminė alerginė reakcija, kuri kartais gali būti labai stipri ir susiformuoti didžiules skysčio pripildytas pūsles.

Asmenims, kurie būdami saulėje vartoja kokius nors vaistus (vietiškai ar sistemiškai), gali išsivystyti didesnio jautrumo reakcijos – jos vadinamos cheminiu fotojautrumu.

Dėl tokio nepageidaujamo poveikio žmonės, vartojantys vaistus ar tepalus, galinčius sukelti fototoksines reakcijas (kai kurie antibiotikai, priešvėžiniai preparatai, diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt.), turėtų kaip galima vengti bet kokio saulės spindulių poveikio, įskaitant ir dirbtinius UV-A spindulių šaltinius. Kontakto su saule pasekmės gali būti ne tik nemalonios kosmetinės (įvairūs bėrimai), bet ir pavojingos gyvybei.

Odos onkologinių susirgimų rizika

UV – pagrindinė etiologinė priežastis, skatinanti odos vėžių vystymąsi.

Pagal bangos ilgį ir biologinį poveikį, remiantis šiuolaikine ultravioletinių spindulių klasifikacija, pastarieji skiriami į tris grupes: UV-A, UV-B ir UV-C. Žemės paviršių pasiekia apie 80 proc. UV-A spindulių, kiti 20 proc. – UV-B spinduliai. UV-C spinduliai žemės paviršiaus nepasiekia, daugumą jų sugeria ozono sluoksnis. Tiek UV-A, tiek UV-B spinduliai yra atsakingi už įdegimo procesą, kai kurių odos vėžio rūšių išsivystymą, senėjimą, tačiau tik UV-B spinduliai atsakingi už nudegimą.

Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė odos melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) teigimu, odos vėžys ir piktybinė odos melanoma yra skaudžiausios UV spindulių nulemtos sveikatos problemos.

Nuo 50 iki 90 proc. odos vėžio atvejų yra sąlygoti UV spinduliuotės. Vis didėjančias sergamumo odos vėžiu tendencijas lemia nesaikingas (ypač jaunimo) ir neteisingas deginimasis saulėje, tiesioginis saulės spindulių poveikis organizmui, taip pat odos pigmentinis tipas.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose gausu nuorodų apie pasaulinę odos vėžio epidemiją. PSO teigia, kad didžiausios odos vėžio rizikos teritorijos yra tos šalys, kurių piliečiai blyškiaodžiai, o įdegis – grožio etalonas. Tokių šalių grupei galima priskirti ir Lietuvą. Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis (Australija, N. Zelandija, Š. Amerika, Š. Europa), sergančiųjų melanoma mažiau, tačiau pastebima, kad jų nuolat daugėja, t. y. išlieka tokia pati tendencija kaip ir visame pasaulyje. 1992 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 938 nauji odos vėžio atvejai, tuo tarpu 2010 metais šis skaičius išaugo iki 3599 naujų odos vėžio atvejų ir sudarė 19,1 proc. visų naujai diagnozuotų piktybinių navikų (Vilniaus mieste odos onkologiniai susirgimai sudarė net 22,2 proc. naujai registruotų onkologinių susirgimų). Moterų tarpe sergamumas piktybiniais odos navikais buvo pirmoje vietoje ir sudarė 23,9 proc. visų naujai diagnozuotų piktybinių navikų moterims, vyrų tarpe – antroje vietoje ir sudarė 14,2 proc. visų naujai diagnozuotų atvejų 2010 m. Nors skaičiuose atsispindi ir patobulėjusi ligos diagnostika, atsiranda ir naujų susirgimus lemiančių faktorių – klimatinių sąlygų kaita bei stresas. Manoma, jog pagrindinė to priežastis – ultravioletinis saulės spinduliavimas ir netinkami buvimo saulėje įpročiai.

Todėl, norėdamas prisidėti prie visuomenės sąmoningumo, kaip mėgautis saulės teikiamais malonumais, minimalizuojant neigiamus poveikius organizmui, didinimo, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras įspėja gyventojus – prasidėjus maudymosi sezonui oficialiose Vilniaus miesto maudyklose patruliuos „Saulės patruliai“ – tad būkite atsargūs!

Prognozuojama, jog odos melanoma dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo taps pačiu pavojingiausiu vėžiu. Nuolatinis melanomos ir kitų odos vėžio bei ikivėžinių susirgimų skaičiaus didėjimas kelia efektyvesnės apsaugos nuo saulės spindulių poreikį, juo labiau, kad odos vėžys yra laikomas vienu iš tų, kurių galima išvengti, o anksti diagnozavus ir išgydyti.

Kasmet daugiau nei 7 mln. žmonių miršta nuo vėžio. 40 proc. atvejų buvo galima išvengti. Tai reiškia, kad 4 iš 10 mirčių dėl su ultravioletine spinduliuote susijusio vėžio atvejų galima išvengti vengiant vėžį sukeliančių rizikos veiksnių.


Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena, jog norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:

vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje)
– nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;
– pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;
– avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
– dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės (akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemelanominių akių ligų atsiradimą), kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru (sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių);
– prisiminti, jog lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio;
– gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;
– vengti putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai ir taip netenka daug vandens;
– neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vistiek prasiskverbia į odą;
– nepiktnaudžiauti saule, norint išsigydyti spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, to pasekoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis);
– naudoti kremus su SPF 15 ir daugiau;
– jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

Aplinka gali tapti žalinga sveikatai, jei žmogus nemoka jos teisingai įvertinti ir saugiai joje elgtis. Tad atminkite, jog apsauga nuo UV spindulių yra svarbi visus metus, ne vien vasarą ar laiką leidžiant paplūdimyje!

Daugiau informacijos:
Dovilė Jakubavičiūtė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel.: 8-5 2711244, el.p.: dovile.jakubaviciute@vvsb.lt