Pasaulinė diabeto diena minima dar nuo 1991 metų – Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija jau prieš dvidešimt metų siekė atkreipti dėmesį į pasaulinę šios ligos epidemiją.
2009 – 2013 metams siekiama išaiškinti yra “Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika”.Lapkričio 14-tąją minint Pasaulinę diabeto dieną, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir paraginti gyventojus reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Kas yra cukrinis diabetas?Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Insulino stoka ir sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija). Dėl to pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
I ir II tipo diabetasSkiriami du cukrinio diabeto tipai: I tipas (nuo insulino priklausomas diabetas) ir antras (nuo insulino nepriklausomas diabetas).I tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas, dėl kasos nesugebėjimo jį gaminti. Šio tipo dianetu dažniausiai suserga asmenys iki 40 metų amžiaus. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų.Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, I tipo diabetu pasaulyje serga apie 4,9 mln. žmonių, tai sudaro 0,09 proc. visos populiacijos. Literatūros duomenimis, I tipo diabetas sudaro iki 10 proc. visų sergančiųjų diabetu. Vaikų ir paauglių, sergančių I tipo diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių mokinių – net 5 proc.II tipui cukriniam diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, jog žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka. Šio tipo diabetu suserga vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės. Sergamumas II tipo CD žymiai didesnis ir sudaro 85 – 95% visų diabeto atvejų, todėl sergamumo diabetu augimas siejamas su šio tipo diabeto sergamumo augimu. Antro tipo diabeto plitimo augimas laikomas svarbia pasauline problema, iškilusia dėl populiacijos senėjimo, kultūrinių ir socialinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos, mažėjančio fizinio aktyvumo ir perteklinės mitybos.
Sergamumo diabetu statistika Lietuvoje, Vilniaus mieste bei rajoneHigienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) 2010 metų duomenimis, endokrininės sistemos ligų grupėje asmenys, sergantys diabetu, Vilniaus mieste sudarė 30,5 proc., Vilniaus rajone – 33,6 proc. ir Lietuvoje – 28,8 proc. Lietuvoje 2001 – 2010 metų laikotarpiu cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius nuolat didėjo. 2010 metais 1000 sostinės gyventojų teko 25,0 sergantieji diabetu, Lietuvoje ir Vilniaus rajone jų buvo šiek tiek mažiau, atitinkamai – 23,1 ir 19,2 sergantieji 1000 gyventojų.
Daugiametė (2001 – 2010 m.) sergamumo (nauji atvejai) cukriniu diabetu dinamika buvo didėjanti visos Lietuvos mastu. 2010 metais Lietuvoje buvo registruoti 8780 nauji cukrinio diabeto atvejai, Vilniaus mieste – 1821, Vilniaus rajone – 256, 1000 Lietuvos gyventojų teko 2,7 atvejai (Vilniaus mieste – 3,3/1000 gyv., rajone – 2,7/1000 gyv.). Per metus (nuo 2009 m.) sergamumas diabetu Vilniaus mieste išaugo 21 nauju atveju, Vilniaus rajone net 100 naujų atvejų.2010 metų duomenimis Lietuvoje cukriniu diabetu moterys (26,6/1000 gyv.) serga dažniau negu vyrai (19,1/1000 gyv.).Lyginant šios ligos paplitimą tarp įvairių amžiaus grupių, daugiausiai cukriniu diabetu serga 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys. 2010 metais šioje amžiaus grupėje I tipo cukrinis diabetas sudarė tik 2,6 proc. Vilniaus mieste ir 1,4 proc. rajone, kita dalis gyventojų sirgo II tipo diabetu. Nors vaikų tarpe (0 – 17 m. amžiaus) cukrinio diabeto paplitimas lyginant su pagyvenusiais asmenimis yra nedidelis, tačiau šioje amžiaus grupėje vyrauja sergamumas I tipo cukriniu diabetu: Vilniaus mieste jis sudarė 94,4 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu skaičiaus, rajone – 90,5 proc.
Ką reikėtų žinoti, norint išsiaiškinti, ar vaikas serga cukriniu diabetu?Diabeto požymiai: dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, susilpnėjusi rega, vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).Vaikams, sergantiems antro tipo diabetu, šie požymiai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti.
Kaip išvengti cukrinio diabetoDaugelio diabeto atvejų galima išvengti, pakeitus mitybos įpročius, mankštinantis, mokantis ligą pažinti ir jos saugantis. Keičiant gyvenseną galima koreguoti kūno svorį, tuo pačiu ir sumažinti ligos pavojų.Fizinis aktyvumas svarbus cukrinio diabeto prevencijoje, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės. Didėja jų jautrumas insulinui. Tačiau būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu turi būti planuojamas. Jei judama daugiau, nei tikėtasi, kyla hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Hipoglikemijos riziką vaiko mankštos metu lemia fizinių pratimų dažnumas, trukmė, intensyvumas bei laikas, praėjęs po injekcijos ar valgio prieš mankštą.Svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonėms, turintiems padidintą riziką diabetui, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi šios ligos profilaktikos veiksniai.Informaciją parengė:
Daina Juršytė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel. 8 5 2711244, el.p.
