Vilnius tapo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinio judėjimo „Draugiškas senatvei pasaulis“ nariu. Ši narystė suteikia galimybę naudotis pasauline praktika ir kryptingai dirbti kartu su PSO bendruomene siekiant pagerinti senėjančios visuomenės gyvenimo kokybę.

„Draugiškas senatvei pasaulis“ – tai 2005 m. PSO įkurtas judėjimas, kurio tikslas yra gerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, skatinant juos aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, užtikrinant pagyvenusių žmonių teises, kuriant pritaikytą aplinką senatvei ir tobulinant sveikatos priežiūros sąlygas.

„Vilnius tapo pirmuoju tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse tarptautinio tinklo nariu. Ir tuo įsipareigojo nuosekliai didinti finansavimą vyresnio amžiaus gyventojams skirtų paslaugų įvairovei bei prieinamumui gerinti“, – teigia visuomeninės komisijos „Draugiškas senatvei miestas“ pirmininkė Kristina Čiuželienė.

K. Čiuželienės teigimu, tokia narystė suteikia galimybę naudotis pasauline praktika: dalyvauti PSO renginiuose, vykti į mokymus, taip pat su kitais nariais dalytis darbais. Atsižvelgdama į vyresnio amžiaus gyventojų svarbą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2016 m. įsteigė visuomeninę komisiją, kurios veikla remiasi PSO rekomendacijomis. Minėtos komisijos siekis buvo padaryti taip, kad Vilnius būtų priimtas į PSO tarptautinį tinklą.

Šios komisijos darbo ir konsultacijų dėka Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė PSO visus reikalavimus tapti tinklo nariu. Vienas iš pagrindinių reikalavimų buvo vyresnio amžiaus gyventojų apklausa pagal PSO metodiką. Vilniaus miesto 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojų apklausa parodė, kas daro įtaką jų gyvenimo kokybei. Įvardytų veiksnių sąraše: gyvenamoji aplinka, susisiekimas, sveikatos priežiūra ir sveikatingumas, bendruomenė ir kaimynystė, informacijos šaltiniai ir sklaida, socialinis aktyvumas.

Kitas reikalavimas – tai įsipareigojimas parengti ateities veiksmų strateginį planą pagal gautus tyrimo rezultatus. Gyventojų apklausos rezultatai  taip pat nurodė aiškias kryptis ilgalaikiam strateginiam miesto senėjimo planui ruošti: dirbama kartu su vyresnio amžiaus žmones vienijančiomis organizacijomis, savanoriais, bendruomenėmis ir privačiu sektoriumi, šalies Vyriausybe bei universitetais.

„Gali kilti klausimas, o kam Vilniui viso to reikia. O gi tam, kad po 10 metų 30 procentų Vilniaus gyventojų bus sulaukę 60 metų ir daugiau. Ir jiems visiems reikės pritaikyti miestą ir paslaugas jų amžiaus grupei. Per dieną viso to nesukursime, dirbdami nuosekliai po žingsnelį – tą pasiekti tikrai galime“, – pasakoja K. Čiuželienė.

Oficialus atstovas, atsakingas už PSO narystės tolesnių veiksmų vykdymą  – Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Kitas jo veiksmas – sukurti strategiją, kad visose srityse miestas atsižvelgtų į senyvo amžiaus žmonių poreikius.