Birželio 30 – liepos 1 d. Vilniuje vyko  pirmoji Psichinės sveikatos konferencija „Nuo pagrindų iki inovacijų“. Į Vilnių pasidalinti savo patirtimi bei iniciatyvomis psichinės sveikatos išsaugojimo klausimais atvyko specialistai iš 10 šalių: JAV, Ispanijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų. Konferencijoje dalyvavo skirtingų sveikatos apsaugos sektorių atstovai: politikai, psichiatrai bei psichologai, visuomenės sveikatos specialistai, teisininkai. Šis renginys suteikė galimybę sustiprinti šitos srities specialistų tinklą, dalintis idėjomis ir kartu vystyti  bendradarbiavimą siekiant geresnės psichinės sveikatos ir gerovės Europoje ir pasaulyje.

Konferencijos metu buvo aptartos tokios temos kaip pasaulinė psichinė sveikata, pasaulio psichinės sveikatos ir psichiatrijos integracija, žinių trūkumas psichinės sveikatos srityje, problemos susijusios su emocine sveikata pasaulio ir Europos mastu. Buvo apžvelgtos paauglių psichikos sveikatos problemos Europoje, psichikos sveikatos stiprinimas bei tokios problemos kaip narkotinių medžiagų, tabako,  alkoholio vartojimas tarp paauglių, Europos psichikos sveikatos politika ir žmogaus teisių klausimai, savižudybės, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo psichinei sveikatai.

Konferencijoje ypatingas dėmesys buvo  skirtas regioninei visuomenės psichinės sveikatos perspektyvai ir bendroms dvišalio Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo viešosios psichinės sveikatos srityje rezultatams pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT11 „Visuomenės sveikatos iniciatyvos“ ir už jos ribų.

Savižudybė – kas 20 sekundžių

Johano Bilsas, psichiatras, epidemiologas, Varjetė universiteto psichinės sveikatos ir gerovės tyrimų grupės vadovas teigė, kad kasmet nuo tyčinio susižalojimo (savižudybės) miršta 800 tūkstančių žmonių, 2020 metais šitas skaičius gali pasiekti 1,53 milijono. Nauja savižudybė įvyksta kas 20 sekundžių, kasmet 2.7% visos pasaulio populiacijos bando nusižudyti.

Savižudybė yra pagrindinė mirties priežastis tarp jaunimo Europoje, o labiausiai pažeidžiama grupė yra 15-29 metų jaunuoliai. Tarp rizikos veiksnių buvo paminėti bandymas nusižudyti, asmenybės bruožai, problemos šeimoje, dichotominis mąstymas, tam tikri gyvenimo įvykiai, veikiantys kaip stresoriai (artimojo netektis) bei psichinės sveikatos sutrikimai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorė Jakubauskienė  pristatė 2016 metais atlikto tyrimo atlikto duomenis, kurie atskleidė, kad net 39,7% jaunimo būdingas savižudiškas elgesys, 7% patiria fizinį smurtą, net 77% ių jų patiria fizinį smurtą periodiškai ir dažniausiai pažįsta smurtautoją. Trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų patiria patyčias, kurios padidina savižudišką elgesį ir mintis. Pranešėja pabrėžė, kad svarbu sukurti politinį dokumentą, kuris reglamentuotų savižudybių prevenciją.

Alkoholio draudimo tema – skirtingos nuomonės

Buvo kalbėta apie alkoholio, narkotinių medžiagų bei tabako vartojimą tarp paauglių ir kokie būdai galėtų padėti sumažinti jaunų vartotojų skaičių. Lektorė Alita Skarbalienė, kuri pristatinėjo jos ir savo kolegų atlikto tyrimo duomenis, teigė, kad labai griežti apribojimai gali sukelti atvirkštinį efektą. Jos teigimu, daugiau rezultatų duotų geresnis išsilavinimas ir prevencija. Medicinos daktarė Nijole Goštautaitė teigė priešingai – esą alkoholio apribojimo įstatymai yra efektyvus, o švietimo programos – ne.

Puikus organizavimas, turiningi pristatymai, įdomios diskusijos parodė, kad Lietuva yra patikimas partneris organizuojant mokslinius įvykius ne tik regioniniu, bet ir Europos bei Pasaulio mastu.

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Norvegijos visuomenės sveikatos institutas, bendradarbiaudamas su Europos visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) psichikos sveikatos skyriumi ir Emden taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija).

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovai kaip savižudybių prevencijos projekto vykdytojai irgi prisijungė prie konferencijos dalyvių ir praplėtė savo žinias savižudybių paplitimo ir prevencijos klausimais.