Ar jums žinoma baisi statistika? Pasirodo, maždaug kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, o dauguma jų palieka šį pasaulį gerokai per anksti. Deja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) mūsų šalyje nemažėja. Tačiau yra ir paguodžiančių faktų: pietų Europos šalyse šiomis ligomis serga kur kas mažiau žmonių, o Šiaurės šalyse (geriausias pavyzdys – Suomija) širdies ligų epidemiją pavyko įveikti. Pasirodo, tai – įmanoma! Ko reiktų griebtis tam, kad mūsų šalies gyventojai neišeitų iš gyvenimo gerokai per anksti?

Gyvena taip, lyg niekada nemirtų

Į klausimą, kuo labiausiai jus stebina žmonija, Dalai Lama atsakė: „Labiausiai mane stebina pats žmogus. Jis aukoja savo sveikatą, kad susikrautų turtus, o paskui praranda turtus tam, kad atgautų sveikatą. Jis taip susirūpinęs ateitimi, kad negali mėgautis šia diena. Gyvena, lyg niekada nemirtų, ir miršta, lyg niekada nebūtų gyvenęs.“

Gal ir jūs esate iš tų žmonių, kurie, bėgdami per gyvenimą, rūpindamiesi vaikais, pinigais ir savirealizacija, užmiršta patys save? Kai pagaliau suprasite, kad svarbiausia – sveikata, gali būti ir per vėlu. Tačiau šiandien dar yra laiko daug ką pakeisti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, remdamiesi tyrimais, yra padarę štai tokias išvadas: jei žmonės vadovautųsi racionalios mitybos principais, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. II tipo cukrinio diabeto ir netgi 30 proc. onkologinių ligų. Tam, kad gyventojai per anksti nepradėtų kentėti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikia paskatinti juos koreguoti – arba netgi iš esmės keisti – gyvenimo būdą. Sveikas gyvenimo būdas – sveikas ir žmogus. Atrodo, kiekvienas tai žino, tačiau kodėl žmonės to nedaro?

Apie tai, ko reiktų griebtis, kad ligos neužpultų per anksti, kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos programos koordinatore Vilma Migline.

Esate visuomenės sveikatos specialistė, kas dieną aiškinate, kaip svarbu gyventi sveikiau. Pasakykite, kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir, pasak Dalai Lamos, miršta net negyvenę?

Galbūt, žmonės vis dar netiki tuo, ką jiems kalbame? Tuo, ką rašo spauda, kartoja šeimos gydytojai, tvirtina kardiologai. Galbūt, jie net nežino, kad širdies ligos atsėlina iš lėto? Tai, kad žmogus šiandien jaučiasi dar sveikas (tik šiek tiek padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolis, šiek tiek antsvorio, bet juk jaučiuosi puikiai!), dar nereiškia, kad nesusirgs po 10 metų! Jei ir toliau nesirūpins sveikata, dirbs kaip arklys ir niekam daugiau „neturės laiko“, gali būti, kad liga vieną dieną trenks kaip žaibas. Aterosklerozė vystosi palaipsniui, aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagysles po truputėlį, kol vieną dieną ištinka infarktas ar insultas. Gerai, jei žmogus, pasijutęs blogai, dar spėja į ligoninę, o jeigu ne?

Mūsų darbas – padėti žmonėms tai suprasti. Tai yra vienas svarbiausių valstybės rūpesčių, todėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys. Praėjusių metų rugsėjo 22 d. sveikatos apsaugos ministrės pasirašytu įsakymu Nr. V-979 „Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuo 2015 metų savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos ypatingą dėmesį skirti būtent širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras programą ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ rizikos grupės asmenų sveikatos STIPRINIMO PROGRAMĄ „MANO ŠIRDIS – MANO GYVENIMAS“ pradėjo vykdyti jau nuo rudens.

Kokie žmonės gali dalyvauti programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“?

Apie galimybę dalyvauti nemokamoje programoje praėjusių metų rugsėjo mėnesį paskelbėme žiniasklaidoje. Susirinko dvi grupės po 18 žmonių. Kvietėme tuos, kurie dar neserga ŠKL, tačiau turi riziką jomis sirgti, pavyzdžiui, turi padidėjusį kraujospūdį, yra nutukę, serga II tipo cukriniu diabetu, rūko arba jų šeimose pasitaikė ankstyvų ŠKL atvejų. Turintieji šiuos (vieną ar kelis) rizikos veiksnius, pagal programos nuostatus, dar ir turi būti tam tikro amžiaus: moterys nuo 50 iki 65 metų, vyrai – nuo 40 iki 55 metų. O koks žmogus yra sveikas? Tas, kuris nerūko, daug juda, jo sistolinis kraujospūdis yra žemesnis kaip 140 mmHg , o bendrasis cholesterolis – ne daugiau kaip 5 mmol/l, taip pat, kai MTL cholesterolio koncentracija kraujyje yra mažesnė kaip 3 mmol/l.

Minėjote, kad programoje dalyvauja ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Kaip? Ar ir poliklinikose organizuojami mokymai?

Taip, poliklinikose jau yra renkamos grupės, į jas gydytojai kviečia dar nesergančius, tačiau turinčius riziką susirgti žmones, o užsiėmimus poliklinikose organizuojame ir vedame mes, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Profilaktinį darbą iš tiesų dirba ir gydytojai, tačiau jų darbo krūviai yra labai dideli, todėl gali trūkti laiko kiekvienam žmogui išsamiai paaiškinti, ką reiškia gyventi sveikai ir kaip to pasiekti. Todėl tai darome mes, juk esame visuomenės sveikatos specialistai, kurie to mokėsi aukštosiose mokyklose.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai geriausiai pažįsta savo pacientus, tad informaciją apie programą pacientams pirmiausia suteikia jie ir užregistruoja riziką turinčius pacientus, paskatina lankyti užsiėmimus.
Užsiėmimai jau vyksta Karoliniškių ir Vilniaus rajono centrinėje poliklinikose, o nuo kovo mėnesio pradėsime dirbti Antakalnio, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Respublikinėje Vilniaus poliklinikoje ir Baltupių šeimos medicinos centre. Mūsų tikslas yra bendradarbiauti su kuo daugiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir kad programa būtų prieinama kuo didesniam žmonių skaičiui, nesvarbu, kokiai poliklinikai jie priklauso – užsiėmimus galima lankyti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip kam patogiau.

Tai, ką jūs pradėjote, yra iš tiesų rūpinimasis žmogumi, toks, kokį jaučiame pažangiausiose Vakarų Europos šalyse. Tiesą pasakius, mes prie tokių dalykų nepratę. Ar neteko susidurti su nepasitikėjimu?

Teko, iš tiesų žmonės kelis kartus perklausia – ar tikrai šios programos yra nemokamos? Kodėl? Tuomet aiškiname, kad kraujotakos sistemos ligų prevencija iš tiesų yra sveikatos priežiūros sistemos prioritetinė sritis, mes rūpinamės, kad jūs nesusirgtumėte ateityje. Kartais tokie klausimai kyla netgi gydytojams. Tačiau mes galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos gyventojams suteikta tokia unikali galimybė dalyvauti edukacinėje programoje, siekiant išvengti kraujotakos sistemos ligų. Įdomu tai, kad kai kurių pasaulio šalių piliečiai už tokias programas moka didžiulius pinigus, o kai kuriose valstybėse – tai privaloma programa tiems, kurie nori, kad jų draudimo kompanija draustų jų sveikatą.

Kodėl ligų prevencija taip svarbu? Gal geriau tiesiog džiaukimės gyvenimu, o kai ateis laikas, pradėsime gydytis? Juk medicina dabar taip pažengusi į priekį, kraujagysles sulopo, net širdį gali pakeisti.

Geriausi specialistai visame pasaulyje jau seniai suprato, kad to, ką galima pasiekti prevencijos priemonėmis, neįmanoma padaryti jokiais gydomosios medicinos metodais. Juk dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje vystosi aterosklerozė, tuomet pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka kraujo tekėjimas jomis. Dažniausiai kraujotaka sutrinka širdyje ir smegenyse, dėl to žmonės ir miršta ar lieka neįgaliais. Ligų pasekmės gydomos įvairiausiais vaistais ir chirurginėmis operacijomis – taip gydytojai gelbsti žmonių gyvybes. Tačiau šiais metodais nepanaikinamos tikrosios ligų priežastys, tik simptomai. Deja, dažniausiai žmonės tik patyrę sveikatos sutrikimų pradeda suprasti, kad tikrai reikia keisti gyvenimo būdą. Tuomet atsiranda ir motyvacijos, ir valios, ir staiga gyvenimas tampa nepaprastai brangus.

Programa „Mano širdis – mano gyvenimas“ tik prasidėjo, kažkiek žmonių, galbūt, supras, kaip reiktų rūpintis sveikata. Tačiau dauguma ir toliau storės, rūkys. Ar ne per didelė užduotis – pakeisti mūsų, įpratusių džiaugtis malonumais, mąstyseną?

Mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas, racionali mityba, palanki psichoemocinė būsena ir sveikatą žalojančių veiksnių atsisakymas yra tikrai labai veiksminga kraujotakos sistemos ligų profilaktika. Sutinku, kad tai yra pirmieji maži žingsneliai, tačiau jie jau yra! Mūsų žmonių sveikata gerės po truputį, juk ne viską galima iš karto pakeisti. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. O kad profilaktika tikrai gali duoti šaliai naudos, įrodo prieš 30 metų Suomijoje pradėtas vadinamasis Šiaurės Karelijos projektas arba Tautos sveikatos gelbėjimo programa. Programos organizatoriai pradėjo prevencinį darbą pirmiausiai Šiaurės Karelijoje, nes ten žmonės valgė labai riebiai, vartojo per daug druskos, turėjo žalingų įpročių, o vėliau – ir visoje Suomijoje. Rezultatai parodė, jog sudominti visuomenę sveikesne gyvensena ne tik įmanoma, bet tai duoda neįtikėtinai didelę naudą.

Suomijoje buvo imtasi „tautos gelbėjimo“ tada, kai medikai ėmė skambinti pavojaus varpais. Juk prieš 50 metų didžiausias Europoje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius buvo būtent Suomijoje. Vykdant prevencines programas, labai pagerėjo visuomenės sveikata, o mirštamumas nuo širdies ligų sumažėjo net 80 proc. Vidutinė suomių gyvenimo trukmė pailgėjo 10 metų. Tokių rezultatų gydytojai, net ir naudodami naujausius medikamentus ar operacijas, tikrai nebūtų pasiekę.

Kita vertus, tarp ŠKL rizikos grupei priskiriamų asmenų didelė problema yra ir paskirtų vaistų nevartojimas, kurie tam tikrais atvejais būtini. Būtent todėl Lietuvoje vykdoma labai moderni programa, kuri buvo patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“. Visgi geriausio rezultato būtų galima pasiekti, jeigu gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai suvienytų jėgas ir bendro tikslo siektų kartu.

Kaip sekėsi vykdyti pirmąsias nemokamas programas? Ar žmonės stengėsi? Ar pavyko bent truputį pagerinti jų sveikatą?

Pradėję vykdyti programą kur kas anksčiau, nei nurodė SAM įsakymas, nesigailėjome – tai buvo puiki patirtis, dabar žinome, į ką reikia atkreipti daugiau dėmesio, kokių klaidų nedaryti, kaip dirbti, kad rezultatai būtų kuo geresni. Į pirmąsias grupes atėjo iš tiesų labai motyvuoti žmonės, buvo malonu dirbti. Šie žmonės norėjo koreguoti gyvenimo būdą ir džiaugėsi, kad galėjome suteikti jiems žinių kaip to pasiekti. Programos metu užsiėmimus vedė gydytojas kardiologas, dietologas, kineziterapeutas, psichologas ir visuomenės sveikatos specialistas. Kartą per savaitę dalyviai ateidavo į mūsų kineziterapeutės vedamas mankštas. Labai svarbu tai, kad su kiekvienu žmogumi buvo dirbama individualiai – dalyviams buvo sudarytas individualus mitybos planas, teikiamos konsultacijos ir atliekamos atitinkamos korekcijos. Kineziterapeutė, atsižvelgdama į amžių, svorį, fizinę būklę ir pomėgius, kiekvienam dalyviui sudarė fizinio aktyvumo planus.

Pasibaigus programai dalyviai tvirtino, kad pagerėjo jų bendra savijauta, padidėjo fizinis aktyvumas, jie pradėjo vartoti daugiau daržovių ir vaisių, sumažino riebaus, saldaus ir sūraus maisto vartojimą. Tai parodė ir kūno masės bei liemens apimties pokyčiai po programos. Kūno masė vidutiniškai sumažėjo 1,45 kg (svyravo nuo 0,4 kg iki 2,6 kg), liemens apimtis – 2,5 cm (svyravo nuo 0 cm iki 8 cm).

Įdomu, kaip sekėsi įtikinti dalyvius keisti mitybą?

Kaip jau minėjau, programos metu ne tik buvo skaitomos paskaitos, bet taip pat teikiamos ir individualios konsultacijos. Mitybos specialistė aiškino, kaip nugalėti įprotį valgyti vakarais, sėdint priešais televizorių – vietoj kaloringų užkandžių siūlė susipjaustyti morką ar obuolį, gardžiuotis maistu po truputį. Kai kurie dalyviai tvirtino: „Tai, kad man dar nėra taip blogai, gal aš dar galiu šiek tiek ilgėliau pasėdėti ir daugiau pavalgyti?“. Teko aiškinti, kodėl geriau taip nesielgti.

Daug kalbėjome, kaip sumažinti druskos vartojimą. Ne visi žinojo apie taip vadinamą paslėptą druską, kurios yra labai daug jau paruoštuose maisto produktuose (tokiuose kaip mėsos, žuvies gaminiai, padažai, pusgaminiai, sūriai, duona ir netgi konditerijos produktai) ir kuri sudaro didžiausią mūsų su maistu gaunamos druskos dalį. Juk tyrimų duomenys rodo, kad mes, lietuviai, suvalgome ne 5 gramus druskos per dieną (tai yra laikoma norma), o kone dvigubai daugiau, dėl to didėja kraujospūdis, insulto ir miokardo infarkto rizika, daugiau sergama skrandžio vėžiu, inkstų ligomis ir osteoporoze.

Sudarinėdama individualius planus, dietologė taip pat kalbėjosi su žmonėmis apie tai, ką jie mėgsta, siūlė, kuo pakeisti vienus ar kitus produktus, aiškino apie maisto suderinamumą, daržovių ir vaisių svarbą. Kai kurie sakė: „Mes visa tai žinome, tačiau nevykdome.“ Asmeninė motyvacija turbūt ir yra didžiausia problema, o jos stoka – žmogaus priešas.

Iš tiesų daugelis žino, bet nevykdo. Gal padėjote tiems žmonėms rasti motyvacijos?

Manau, kad dar kartą prisiminti svarbius dalykus yra gerai, juk gyvas pokalbis su specialistu yra vertingesnis, nei straipsnių ar knygų skaitymas. Viena moteris, užsirašiusi į grupę ir išklausiusi įžanginę paskaitą, pareiškė: „Visa tai, ko jūs čia ketinate mus mokyti, man yra seniai žinoma. Pilnas internetas!“. Pasakiau tik tiek, kad dalyvavimas šioje programoje yra savanoriškas, niekas nėra verčiamas čia būti prievartą. Ta moteris ne tik kad neišėjo, bet ir buvo pati stropiausia mokinė. Pasibaigus programai, padėkojo ir pasakė: „Aš iš tiesų dabar daug daugiau suprantu ir stengiuosi gyventi sveikiau.“

Kita dalyvė tvirtino, kad jaučiasi daug mažiau pavargusi, nei anksčiau. Trečia džiaugėsi, kad nustojo ūžti ausyse, o vyras didžiavosi atsikratęs dviejų kilogramų svorio. Tai tik smulkmenos, tačiau nuo jų viskas ir prasideda. Visgi labiausiai mus džiugina tai, kad dalyviai ir po programos pasiprašė lankyti mūsų biure kineziterapeutės vedamas mankštas. Vadinasi, patiko, žmonės suprato, kaip judėjimas padeda. Žinoma, jie ir patys pradėjo judėti daugiau kasdieninėje veikloje. Juk galimybių judėti yra daug – tereikia jas išnaudoti. Pavyzdžiui, kur kas naudingiau lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, išlipti iš troleibuso anksčiau ir vieną ar keletą stotelių paėjėti, vakarais išeiti pasivaikščioti, o savaitgaliais aktyviai laiką leisti gamtoje, sode. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog net ir mažas fizinis krūvis turi teigiamos reikšmės mūsų sveikatai.

Į programą yra įtraukti ir užsiėmimai su psichologe, dalyviai mokosi streso valdymo metodikų. Kaip tai vyko rudenį?

Psichologė pirmiausia apklausė žmones ir padarė išvadą, kad jų streso lygis yra padidėjęs (netgi ne vidutinis). Po to vyko du užsiėmimai, teorinis ir praktinis, kurių metu buvo mokoma streso valdymo. Teko aiškinti žmonėms, kad stresas – tai ne kažkoks baubas, kurio reikia vengti, kad tai – natūralus dalykas, kurį tiesiog reikia mokėti valdyti. Tam yra įrankių, tik reikia išmokti jais naudotis. Valdyti stresą dalyviai bandė individualių konsultacijų metu.

Kaip manote, ar pasibaigus programai žmonės ir toliau sveikiau gyvens? Valgys mažiau riebalų, judės? Ar nepamirš streso valdymo metodikų?

Sunku pasakyti, ar tikrai jiems pakaks motyvacijos. Tačiau žmonės iš tiesų labai stengėsi ir pasibaigus programai, pildydami vertinimo anketas rašė, kad jiems viskas labai patiko, kad paskaitų turinys geras, suprantamas, kad labai patiko mankštos. Kaip jau minėjau, pusė dalyvių mankštas tebelanko ir dabar. Kai kurie dalyviai rašė, kad buvo labai naudinga atnaujinti žinias. Juk iš tiesų svarbu, kad sveika gyvensena taptų įpročiu, per kasdienius darbus daug ką pamirštame. Gaila, kad patiems svarbiausiems dalykams dažnai pritrūksta laiko. Kita vertus, jeigu tik yra motyvacijos ir noro – laiko galima rasti bet kada. Du su puse mėnesio trunkančios programos metu mes ir siekiame išlavinti būtent tokius įgūdžius.

Prevencija turi būti vykdoma visą gyvenimą – tai pabrėžiama Europos kardiologų asociacijos gairėse. Prevencija turi vykti visada, ji turi būti nemokama ir prieinama visiems. O ką daryti tiems, kurie vis dar neranda motyvacijos? Jiems galime pasakyti tik tiek: „Sveikai gyventi apsimoka labiau nei gulėti suparalyžiuotam po insulto.“

Programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“ gali dalyvauti bet kurie riziką susirgti širdies ligomis turintys vilniečiai, nesvarbu, kokiai poliklinikai jie priklauso – gali rinktis tą, kurioje vyksta prevencinė programa. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia prie prevencinės programos prisijungti ir kitas poliklinikas.

Norintieji dalyvauti savanoriškoje ir nemokamoje programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kiekvienas programos dalyvis su savimi privalo turėti išplėstinį kraujo tyrimą. Daugiau informacijos apie šią programą: sirdis@vvsb.lt arba telefonu +370 655 32 820.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl programoje bus pakviesti dalyvauti tik pirmi užsiregistravę asmenys. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

SVARBU (citatos)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, remdamiesi tyrimais, yra padarę štai tokias išvadas: jei žmonės vadovautųsi racionalios mitybos principais, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. II tipo cukrinio diabeto ir netgi 30 proc. onkologinių ligų.

Sveikai gyventi  apsimoka labiau, nei gulėti suparalyžiuotam po insulto.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog net ir mažas fizinis krūvis turi teigiamos reikšmės mūsų sveikatai.

Asmeninė motyvacija turbūt ir yra didžiausia problema, o jos stoka – žmogaus priešas.