Spalio 13 dieną vyko seminaras „Švietimo profesionalų perdegimo prevencija ir atsparumo stiprinimas“, subūręs Vilniaus rajono ugdymo įstaigų vadovus. Seminarą organizavo Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaujant su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

Seminaro metu kartu su seminaro lektoriais dr. A. Valantinu ir V. Valantinu  buvo nagrinėjama perdegimo problematika. Perdegimo sindromas buvo aptariamas,  kaip svarbiausius besimokančio vaiko poreikius frustruojantis veiksnys. Jo dalyviai atlikinėjo patyrimines užduotis, vyko emociškai sunkių situacijų šiandienos pedagogo ir vadovo darbe analizė.  Visiems buvo pristatyta informacija  apie perdegimą – sindromo apibūdinimas, rizikos veiksniai, perdegimo ryšys su asmenybės tipu ir struktūra.

Dalyviams buvo pateiktos pagalbos suteikimo sunkumus patiriančiam darbuotojui rekomendacijos. Susirinkusieji turėjo galimybę atlikti individualų savo savijautos darbe įsivertinimą.  Buvo suteiktos rekomendacijos asmeninei vadovo darbo praktikai. Seminaro pabaigoje vyko meditacijos pratimo atlikimas ir jo aptarimas.

Dalyvių teigimu, seminaro metu vyravo labai teigiama psichologinė atmosfera ir  jie gavo naudingų, reikalingų jų darbinei veiklai žinių bei galimybę diskutuoti jiems rūpimais klausimais.

Kaip įveikti profesinį perdegimą?

Paprastai yra lengviau užbėgti įvykiams už akių, negu vėliau tvarkytis su sunkiomis pasekmėmis. Panašiai yra ir su profesiniu perdegimu: nuostatos, kuriomis vadovaujasi pedagogas, jo sugebėjimas pasirūpinti savo fizine, emocine savijauta ir patenkinti poreikius tampa svarbiais veiksniais, padedančiais sumažinti profesinio perdegimo tikimybę.

V. Valantino teigimu, pedagogui nuo pat profesinio darbo pradžios reikia išlaikyti intenciją išlikti sveiku ir laimingu, nepaisant to, kad jis pasirinko vieną iš sunkiausių pasaulio profesijų. Jis turi sąmoningai stengtis neleisti darbui užpildyti viso jo gyvenimo ir atrasti resursų pasirūpinti svarbiausiais savo poreikiais.

Pasak psichologo, didžiausią grėsmę mokytojų sveikatai kelia pastangos efektyviai dirbti be pakankamo miego, fizinio aktyvumo, visavertės mitybos ir poilsio. Taip pat neskiriant dėmesio pilnaverčiam laisvalaikiui, nepuoselėjant santykių su draugais ir šeima. Išvardintų dalykų ignoravimas neabejotinai sukelia pavojų kiekvieno asmens gerovei ir savijautai, veda prie išsekimo.

Pastebėjus perdegimo požymius, pirmiausia reikėtų pripažinti tai sau pačiam – nes tik pripažinus problemą, galima pradėti ją spręsti.

„Vaduojantis iš perdegimo mokytojui tenka peržiūrėti su darbu susijusius lūkesčius, iš naujo įvertinti savo galimybių ribas, nustatyti naujus realistiškus tikslus, ieškoti profesinės paramos šaltinių ir bendradarbiavimo galimybių mokykloje ir už jos ribų. Drąsa tęsti darbą po nesėkmės ir pastangos atleisti tiems, kuriais savo darbe nusivylei – tai iššūkiai, kuriuos anksčiau ar vėliau patiria kiekvienas mokytojas“, – sako V.Valantinas.

Kartais, kai mokytojo savijauta labai bloga, gali prireikti profesionalios psichologo arba psichoterapeuto pagalbos. Tokiu atveju labai svarbu suvokti, kad profesionalios pagalbos siekimas tuomet, kai įprasti būdai nepadeda, yra asmenybės stiprybės ženklas. Stengiantis atsigauti, taip pat praverčia pokalbiai apie savo sunkumus su artimaisiais ir draugais, kurie palaiko, atviras jausmų išgyvenimas ir reiškimas, kitų siūlomos pagalbos priėmimas, atsipalaidavimo pratimai ir meditacija, savitarpio pagalbos grupės.

Kaip pasakoja V. Valantinas: „Rezultatai, kuriuos mokytojai pasiekia savo darbe, priklauso ne tik nuo dalykinės kompetencijos, bet ir nuo jų emocinės ir fizinės savijautos. Vaikams reikia ne pavargusių, nusidirbusių, liūdnų ir nervingų, bet pailsėjusių, laimingų ir sveikų mokytojų. “