Atsisiųskite grafikais iliustruotą tyimą “Vilniaus miesto mokiniu mitybos tyrimas 2009 metais.pdf“.
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorija kartu su Visuomenės sveikatos biurais visoje Lietuvoje 2009 m. vykdė nacionalinį mokinių mitybos tyrimą. Vilniaus miesto septyniose mokyklose šis tyrimas atliktas š. m. kovo mėnesį. Tyrime dalyvavo 358 mokiniai: 9 kl. – 176 (49,2 proc.) ir 11 kl. – 182 (50,8 proc.) mokiniai, berniukų – 167 (46,6 proc.), mergaičių – 191 (53,4 proc.).
Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ne tik vyresniųjų klasių moksleivių mitybos įpročius, bet ir jų nuomonę apie maitinimo paslaugų kokybę bendrojo lavinimo mokyklose.
Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia gyventojų mitybos įpročius. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni žmonės. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Minėtosios aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją. Netinkami mitybos įpročiai sąlygoja antsvorio plitimą ne tik JAV, bet ir Europos šalyse, neaplenkiant ir Lietuvos.
Atlikus Vilniaus miesto mokinių anketinės apklausos duomenų analizę, buvo nustatyta, kad 78,6 proc. mokinių turi normalų kūno svorį (KMI = 18,6-24,9), tačiau mergaičių (70,6 proc.) su normaliu kūno svoriu buvo statistiškai reikšmingai (*p≤0,0001) mažiau nei berniukų (88,1 proc.).Moksleiviai, kurie turėjo nepakankamą kūno svorį (KMI < 18,5), sudarė 16 proc., iš jų statistiškai reikšmingai (*p≤0,0001) daugiau mergaičių (kas ketvirta, t.y. 25,6 proc.), negu berniukų (4,5 proc.) ir daugiau 9 klasių moksleivių (21,3 proc.) nei 11 klasių (11,4 proc.). Antsvorį (KMI = 25-29,9) turėjo 4,8 proc. moksleivių, o I (KMI = 30-34,9) ir II (KMI = 35-39,9) laipsnio nutukimą turėjo tik berniukai ( po 0,7 proc.)
Palyginti su berniukais, mergaičių sveikesnė mityba: jos linkusios dažniau valgyti vaisių, žuvies, daržovių salotų, mažiau – traškučių, gerti kokakolos ar kitų saldžių gazuotų gėrimų, vartoti alkoholinių gėrimų. Tačiau pastebima, jog mergaitės rečiau nei berniukai valgo juodą rupią duoną, vietoj jos renkasi baltą duoną ir batoną, taip pat dažniau užkandžiauja saldainiais ir šokoladu.
Lyginant moksleivių mitybą amžiaus požiūriu, pastebima, kad vyresni (11 klasė) moksleiviai rečiau negu jaunesni (9 klasė) moksleiviai valgo „sveiko” maisto grupei priskiriamų produktų – vaisių, sulčių. Tačiau „nesveiko” maisto grupei priskiriamų produktų vyresni moksleiviai kasdien ar 5-6 dienas per savaitę vartoja taip pat mažiau – traškučių, saldžių gazuotų gėrimų ir alkoholio.
Moksleivių mitybos režimo nesilaikymas išlieka viena svarbiausių problemų, nes tyrimo duomenys parodė, kad dauguma mokinių dažniausiai valgo tik du (30,3 proc.) ar tris (37,5 proc.) kartus per dieną. Tuo tarpu mitybos specialistai rekomenduoja per dieną valgyti 4-5 kartus.
Nevisavertę mokinių mitybą atskleidžia toks faktas, jog retai arba niekada mokyklos valgykloje sriubų nevalgo 91,6 proc. apklaustųjų, karšto antro patiekalo – 64,1 proc., daržovių salotų – 86,0 proc. bei vaisių retai arba niekada nesirenka 89,3 proc. moksleivių.
Rengiant Vilniaus miesto moksleivių mitybos programas ir vertinant jų efektyvumą būtina atsižvelgti į nustatytus mitybos įpročių netolygumus.
Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų kokybę
Bendro lavinimo mokyklų maitinimo paslaugų kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai: ar sudarytos sąlygos visiems mokiniams pavalgyti šilto maisto, ar maistas atitinka fiziologinius mokinių amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.
Šio tyrimo tikslas – įvertinti Vilniaus miesto moksleivių nuomonę apie maitinimo mokyklose paslaugų kokybę, atsižvelgiant į lytį ir amžių.
Berniukai, palyginus su mergaitėmis, labiau nepatenkinti maitinimo paslaugų kokybe: jų dažniau netenkina siūlomų patiekalų įvairovė, dažniau jaučiasi nepavalgę tiek kiek norėtųsi.
Kas antras (49,0 proc.) moksleivis nurodė, kad valgyklos indai (lėkštės ir stalo įrankiai) visada būna nešvarūs.
Ilgai laukti eilėje tenka beveik pusei moksleivių (48,2 proc.), o valgykloje ne visada gauna vietos atsisėsti 46,3 proc.
Daugiau negu pusei (62,4 proc.) apklaustų moksleivių valgyklos darbuotojai (padavėjai, virėjai) nepataria, kokį patiekalą rinktis, t. y., kurie patiekalai skanesni ar sveikesni. Daugelis moksleivių (92,9 proc.) rinkdamiesi patiekalus vadovaujasi skoninėmis savybėmis, daug dėmesio kreipia į patiekalo išvaizdą, tačiau labai mažai kreipia dėmesį į patiekalo naudingumą sveikatai ir į tai, ką pataria, liepia valgyti tėvai.
Nors 90,1 proc. moksleivių nurodė, kad prie mokyklos valgyklos yra praustuvai nusiplauti rankoms, tačiau jas plauna tik kas antras mokinys, o visada prieš valgymą rankas plauna tik kas dešimtas moksleivis.
Mokiniams trūksta žinių apie sveiką mityba, nes tiek mokykloje su mokytojais, tiek namuose su tėvais jie nurodė, kad kalba retai.
Gerinant maitinimo paslaugų kokybę mokyklose reikėtų atsižvelgti į maisto kokybę, patiekalų asortimentą ir švarią bei saugią valgyklos aplinką.
Informaciją parengė:
Daina Mainelė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel.:
El.p.:
