Nuotrauka: http://blog.oup.com/2013/01/do-old-people-matter-ageism-palliative-end-life-care/

Visame pasaulyje visuomenė sparčiai sensta. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 1960 m. pradžioje gyveno 333 852 asmenys, kurie yra 60 m. ir vyresni. Per pastaruosius 55 metus senyvo amžiaus asmenų skaičius ženkliai išaugo ir remiantis naujausia informacija (2015 m. duomenimis), Lietuvoje gyvena 717 036 asmenys, kurie yra 60 m. ir vyresni. Tai yra 24,55 proc. nuo visos Lietuvos populiacijos. Kalbant paprasta žmonių kalba – beveik kas ketvirtas Lietuvoje gyvenantis žmogus yra sulaukęs 60 metų amžiaus.

Su visuomenės senėjimu susiję demografiniai pokyčiai lemia didėjantį sveikatos problemų atsiradimą: didėja senyvo amžiaus asmenų sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų (LNL), auga žmonių su negalia skaičius bei jiems teikiamų su sveikata susijusių paslaugų poreikis. Atsiradę demografiniai pokyčiai lemia didėjantį sveikatos priežiūros ir stiprinimo specialistų ir jų teikiamų paslaugų poreikį šiai visuomenės grupei bei senyvo amžiaus asmenų sukeltoms sveikatos problemoms spręsti. Didėja socialinių, viešųjų ir kitų teikiamų paslaugų poreikis. Pabrėžiamas inkliuzinės aplinkos kūrimas vadovaujantis universalaus dizaino principais, kurioje, nepriklausomai nuo sveikatos būklės ar esamos negalios tipo, žmonės jaučiasi lygiaverčiais bendruomenės nariais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia, kad iki 2020-ųjų metų visi žmonės virš 65-erių metų turėtų galimybę sveikai gyventi ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje. Įgyvendinus šį uždavinį pailgėtų gyvenimo trukmė, vėliau atsirastų negalia dėl senatvės, ženkliai padidėtų skaičius aštuoniasdešimtmečių asmenų, kurie patys apsitarnautų savo namuose ir aktyviai dalyvautų visuomenės gyvenime. Mūsų šalies vyriausybė siekia mažinti senyvo amžiaus žmonių socialinę atskirtį visuomenėje, skatina procesus, padėsiančius senyvo amžiaus asmenims integruotis į šiuolaikinę visuomenę.

Visuomenės senėjimas yra viena iš svarbiausių XXI-ojo amžiaus problemų. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų metų gimstamumas Europoje didės nežymiai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgės, tad senyvo amžiaus žmonių neišvengiamai daugės. Senų žmonių sveikatos išsaugojimas ir funkcinio savarankiškumo išlaikymas iškeliamas kaip vienas pagrindinių uždavinių visam Europos regionui. Senėjančioje visuomenėje sergamumas LNL kasmet didėja. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos bei pasaulio valstybių, LNL yra pagrindinė mirtingumo priežastis. Vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių – fizinio aktyvumo stoka arba pasyvus gyvenimo būdas.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras prisideda prie aktyvaus gyvenimo trukmės didinimo. Siekiame, kad žmogus kuo ilgiau išliktų fiziškai aktyvus bei kuo ilgiau sugebėtų būti savarankiškas, atliekant kasdienes veiklas. Sekite naujienas.