2011 birželio 7 d. Antradienis
Saugios atostogos (ką turėtų žinoti maži ir dideli)

Atėjus šiltiems orams, vis daugiau vaikų pradeda galvoti apie savo atostogas: ką veiks laisvalaikiu, kur keliaus, ką pamatys, bei kokius nuotykius patirs. Deja, vasara gali būti ne tik smagus metas, bet ir kupinas pavojų laikas.


Taigi, jeigu nori iš atostogų prisiminti tik pačias maloniausias akimirkas, įsidėmėk keletą paprastų, bet labai svarbių taisyklių:

Pramogos ir žaidimai:

  • Važinėti riedučiais ar dviračiu labai smagu. Atmink, kad taip pramogaujant privalu dėvėti šalmą, bei apsaugas keliams ir alkūnėms. Niekad nešmirinėk tarp mašinų,  važinėk tik tam tikslui įrengtais keliukais ir takais.

  • Kelias – ne pati geriausia vieta žaidimams. Jei žaidi prie kelio, keli didelį pavojų sau, taip pat gali būti ir baisios avarijos priežastimi, vairuotojui norint išvengti susidūrimo su Tavimi.
  • Statybvietės bei apgriuvę pastatai yra netikęs žaidimų vietos pasirinkimas. Kritimas nuo tokių konstrukcijų gali baigtis skausmingomis mėlynėmis, kartais net ir rankų ar kojų lūžiais. Manau, įvairius triukus geriausia atlikinėti sporto salėje,  suaugusiųjų priežiūroje.

  • Tikrai žinai, kad yra cheminių medžiagų, kurios lengvai užsidega. Kontaktas su jomis yra labai pavojingas. Net nedidėle liepsna prie tokių medžiagų gali sukelti sprogimą. Žaisdamas venk vietų, kuriose guli kanistrai, dėžės ir  kiti neaiškios kilmės indai, nes jie gali būti ne tik degios bet ir nuodingi.

  • Ne tik kvaila, bet ir pavojinga iš didelio aukščio mėtyti įvairius daiktus. Krentantis iš didelio aukščio daiktas gali būti pavojingas atsitiktiniams praeiviams. Tai, kas tau gali atrodyti smagu, kitam gali baigtis liūdnai.


Naminiai gyvunai:

Nesiartink prie nepažįstamų šunų, net jeigu jie būtų prisegti grandine ar aptvertoje teritorijoje. Nekišk šuniui rankos, kad ją pauostytų. Būk budrus kai šuo loja, urzgia, rodo dantis, jo uodega pakelta, o kailis pasišiaušęs, kojos tvirtai įbestos į žemę.  Niekad neatsuk nugaros susierzinusiam šuniui ir nebėk nuo jo. Drąsiai pasakyk „Ne” ir lėtu žingsniu šalinkis nuo jo.

Jeigu tau įkando šuo, nedelsdamas pranešk suaugusiems. 10-15 min. skalauk žaizdą drungnu tekančiu vandeniu ir būtinai kreiptis į gydytoją. Įsidėmėk, kaip atrodė šuo ir kuria kryptimi nubėgo. Gyvūnas gali būti užsikrėtęs pasiutlige, todėl būtina jį stebėti.    


Maudynės:

Aš žinau, kad Tau patinka maudytis. Bet, atmink, jog ne visi vandens telkiniai  yra tinkami maudymuisi. Vandens  dugne dažnai slepiasi įvairūs objektai, kurie gali tapti neįgalumo priežastimi. Jokiu būdu nešok į nepažįstamus vandenis galva į apačią.  Naudokis tik tomis maudyklomis, kurios yra oficialios, bei prižiūrimos suaugusių asmenų.

Labai sukaitęs nešok į šaltą vandenį, nes gali patirti terminį šoką (gali prarasti sąmonę ir nuskęsti).

 

 

 

 

 

 

Vabzdžių įkandimai:

Atmink, kad vapsvos ir bitės  ypatingai pavojingos šalia savo lizdų. Negalima prie jų artintis, bei naikinti. Jeigu vabzdžiai tave užpuolė, nebandyk jų atbaidyti staigiais judesiais.  Jeigu įmanoma, ieškok pastogės tamsioje patalpoje.

Jeigu tau įgėlė – nedelsdamas pranešk suaugusiesiems. Bitė gali įgelti keletą kartų palikdama savo gėluonį. Nesistenk pašalinti jo pats, nes gali pažeisti gėluonio galiuke esantį nuodų burbuliuką. Norint sumažinti skausmą ir patinimą, prie įgeltos vietos uždėk šaltą kompresą. Jeigu vabzdys įgėlė į kaklą ar burną paskalauk burną valgomosios druskos tirpalu. Jokiais būdais nekasyk įgėlimo vietos.



Audros:

Karštą vasarą pasitaiko netikėtų audrų su žaibais ir griaustiniais. Jeigu audra tave užklupo atviroje erdvėje staiga, neieškok prieglobsčio po aukštais pavieniais medžiais. Mažais žingsniais pasitrauk nuo šalia esančių aukštų medžių ir paieškok prieglobsčio žemumose (tarpekliai, slėniai). Pritūpk ir ramiai pralauk audrą.

Kai žaibuoja nesinaudok mobiliuoju telefonu, savo saugumui jį išjunk! Jeigu esi užstatytoje teritorijoje, nesiglausk prie metalinių objektų, tokių kaip tvoros, elektros stulpai ir kuo skubiau slėpkis artimiausiame pastate.

Atsimink! Atstumą nuo audros iki savęs gali apskaičiuoti daugindamas sekundžių skaičių, praėjusį nuo akimirkos pamačius žaibą iki išgirdus griaustinį,  iš 330.


Ką daryti, jeigu pasiklydai miške?

Jeigu pasiklydai, nebandyk rasti tos vietos nuo kurios pradėjai žygį į mišką. Nepanikuok ir neverk. Išsirink Tau patikusį medį, kuris bus tavo draugas, prisiglausk prie jo. Kai pasijusi drąsiau padėk suaugusiems tave rasti. Aplinkui augančius medžius ir krūmus papuošk kaip „Kalėdinę eglutę” . Prikabink ant jų įvairių daiktų, kuriuos turi su savimi, jie bus geras signalas ieškantiems tavęs, kad esi visai šalia. Takelius pažymėk šakomis, pagaliukais, kankorėžiais, akmenimis.


Atmink, kad tavo kūnas turi likti šiltas, tad nesigulk ant šaltos žemės. Jeigu nori pailsėti iš sausų šakų arba žolės suformuok gultą, iš didesnių šakų galėsi padaryti pastogę, saugančią nuo vėjo. Jeigu esi miško pakraštyje arba kitoje atviresnėje vietoje, ten ir lik, taip suaugusiems bus lengviau tave surasti.

Saugios ir linksmos  vasaros!


Daugiau informacijos:

Viktorija Šadiul
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė
Tel. 8-5 2711244, el.p.

FacebookMessenger
Naujienos
Page Reader Press Enter to Read Page Content Out Loud Press Enter to Pause or Restart Reading Page Content Out Loud Press Enter to Stop Reading Page Content Out Loud Screen Reader Support