Sausio 25 d. prasideda gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Ji tęsis iki sausio 31 d. Tradiciškai gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė Europoje minima paskutinę sausio savaitę. Gimdos kaklelio vėžys – viena aktualiausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje. Ši liga – penkta visų Lietuvos moterų ir, visų pirma, jaunų 15–44 m. moterų mirties nuo vėžio priežastis. Iš visų Europos Sąjungos šalių, Lietuva išsiskiria vienu didžiausiu sergamumu ir mirtingumu nuo šio ligos. 

Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad gimdos kaklelio vėžys yra paveldimas, tačiau iš tiesų tai yra virusinės kilmės liga, kuri plinta lytiniu keliu. Profilaktinės patikros ir skiepai – tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra labiausiai paplitusi virusinė lytiškai plintanti infekcija pasaulyje. Per gyvenimą bent kartą šia infekcija užsikrečia 8–9 moterys iš 10 (80–90 proc.). Vienu metu gali būti infekuotos nuo 40 iki 80 proc. moterų. Ši infekcija yra labai paplitusi. Lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Provilaktinė patikra 

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra būtinas ikivėžinių gimdos kaklelio ligų ir gimdos kaklelio vėžio atsiradimo rizikos veiksnys, t. y. virusas sukelia gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kurie ilgainiui gali virsti vėžiu. Pirminių pakitimų moteris nejaučia. Juos galima aptikti tik vienu būdu – profilaktine patikra.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis Lietuvoje yra vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios prevencijos (diagnostikos) programa. Ji skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio. Patikros metu moterims yra atliekamas citologinis tyrimas – PAP testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei iš kaklelio kanalo. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. PAP testo tikslas – ne tik patikrinti dėl vėžio, bet ir sužinoti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Dėl nemokamo citologinio gimdos kaklelio tyrimo moterys pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, siųs atlikti atitinkamus tyrimus pas gydytojus akušerius-ginekologus.

ŽPV užsikrečiai ir moterys, ir vyrai

Jei žmogaus organizmas viruso neįveikia ir jis lieka ląstelėse ilgai (žmogus tampa viruso nešiotojas), didėja rizika susirgti gimdos kaklelio, makšties, vulvos, išangės, varpos, taip pat burnos, ryklės, gerklų ar liežuvio šaknies, seilių liaukų bei tonzilių ikivėžinėmis ligomis bei vėžiu. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas.

Viena iš efektyvių apsaugos priemonių – skiepai nuo ŽPV.  Pirmoji vakcina nuo ŽPV registruota ir rinkoje pasirodė 2006 m. Šiuo metu Europos Sąjungoje registruotos trys profilaktinės vakcinos nuo ŽPV infekcijos. Šiomis trimis rinkoje esančiomis vakcinomis galima skiepyti tiek mergaites, moteris, tiek berniukus, vyrus. Vakcinaciją nuo ŽPV galima pradėti nuo 9 metų amžiaus. Įrodyta, kad jauname amžiuje visaverčiam imuniniam atsakui dviejų vakcinos dozių visiškai pakanka, vakcinos veiksmingumas bus analogiškas, kaip skiepijant trimis vakcinų dozėmis vyresnius asmenis.

Lietuvoje nemokamai vakcina nuo ŽPV galime skiepyti 11 metų mergaites, joms reikės tik dviejų vakcinos dozių, skiriant jas 0 ir 6 mėnesiais. Geriausia skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, t. y. ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą. Vis dėlto, nors daugiau nei du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, rizika užsikrėsti išlieka visą gyvenimą. Medikai primena, kad skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio prasminga beveik visoms moterims. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau. Kiti norintys skiepytis – jaunesnės arba vyresnės mergaitės, moterys, visi vyriškosios lyties asmenys už vakcinaciją turės mokėti.

Vakcina efektyvi ir naudinga gali būti tiek asmeniui, tiek ir visuomenei, jei paskiepijama didesnė populiacijos dalis. Šalyse, kuriose buvo paskiepyta daugiau nei pusė jaunų mergaičių, joms, lyginant su neskiepytomis, labai sumažėjo 16 ir 18 ŽPV tipų infekcijų (68 proc.) ir genitalijų karpų (61 proc.), dėl kryžminės vakcinų apsaugos beveik trečdaliu (28 proc.) sumažėjo kitų ŽPV tipų (31, 33 ir 45 tipų) infekcijų. Dėl efektyvios mergaičių vakcinacijos, net neskiepijant berniukų, tarp šių sumažėjo vakcinų sudėtyje esančių ŽPV tipų infekcijų bei lytinių organų karpų. Vakcinų nuo ŽPV apsauga išlieka stipri bent 10 metų, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau nei 20 metų, duomenų, kad bus reikalinga revakcinacija (pakartotinis skiepijimas), kol kas nėra.

Skiepijimas nepakeičia reguliarios gimdos kaklelio vėžio patikros ar atsargumo priemonių, kurių reikia imtis, norint apsisaugotit nuo ŽPV.