Glaukoma – tai liga, nuo kurios kenčia milijonai žmonių, tai antra pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje. Apskaičiuota, kad 4,5 milijono gyventojų pasaulyje yra apakę dėl glaukomos. Prognozuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 11,2 milijonų.

Pažymėtina, kad dėl šios tylios ligos progreso iki 50 proc. sergančiųjų išsivysčiusiose šalyse nežino turintys glaukomą. Mažiau išsivysčiusiose šalyse šis skaičius gali išaugti iki 90 proc.

Nors akių ligos sudaro vis mažesnę dalį (procentais) naujai užregistruojamų ligų atvejų bendrame visų ligų kontekste tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste, deja, daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma ir katarakta. Analizuojant labiausiai paplitusias akių ligas pagal amžiaus grupes Vilniaus mieste 2010 m. pastebėjome, jog asmenys iki 17 m. dažniausiai sirgo toliaregyste, 18 – 44 m. amžiaus asmenų tarpe labiausiai paplitusi buvo trumparegystė, na o 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų tarpe labiausiai paplitę su senėjimu susijusios ligos – glaukoma ir katarakta (remtasi HI SIC duomenimis).

Kadangi glaukoma – labai klastinga lėtinė liga, kurią žmogus be gydytojo pagalbos ir informacijos stokos apie šią ligą pastebi per vėlai, atmintinų sveikatos dienų sąraše atsirado Pasaulinė glaukomos diena. Pirmą kartą ji minėta 2008 metų kovo 6 d., 2009 – kovo 12-ąją, nuo 2010 metų Pasaulinė glaukomos asociacija priėmė nutarimą visame pasaulyje antrąją kovo savaitę skelbti Glaukomos savaite. Šiais metais ji vyksta kovo 11 – 17 dienomis. Kasmet keičiamas akcijos šūkis. Šiemet jis skamba taip: „Neleiskite glaukomai aptemdyti Jūsų gyvenimo” (angl. „Don’t let glaucoma darken your life!”). Šių metų tema, su ivairiomis galimomis interpretacijomis, veda prie patikrų plėtojimo ir prevencijos, tačiau vienodai gerai tinka ir solidarumui bei paramos kampanijoms plėtoti. Pagalvokite apie tai: glaukoma gali pabloginti paciento regėjimą vystantis ir plečiantis skotomoms; gali pabloginti paciento psichologinę būseną galvojant apie kančias ateityje; gali aptemdyti pacientų šeimų narių gyvenimus, galvojant apie mylimo žmogaus regėjimą; galiausiai – ir turbut svarbiausia – ji gali sukurti stiprų kaltės jausmą pacientui, kuris laikė ligą paslaptyje, ir sužinojo, kad mylimas giminaitis, šeimos narys ar vaikas prarado regėjimą dėl to, kad liga buvo diagnozuota per vėlai – tai stiprus stimulas paraginti savo pažįstamus pasitikrinti!

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į klastingą, regėjimą atimančią ligą Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai taip pat prisideda prie šios savaitės minėjimo ir skatina visus vyresnius negu 40 m. amžiaus asmenis, ypatingai sergančių glaukoma šeimos narius, bent kartą metuose pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę.

Parengė:
Dovilė Jakubavičiūtė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel.: 8-5 2711244, el.p.: