Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Estija ir Latvija dalyvauja tarptautiniame suaugusių žmonių gyvensenos tyrime FINBALT HEALTH MONITOR. Kauno medicinos universiteto mokslininkai kas antri metai atlieka Lietuvos gyventojų apklausas. Nuo 1994 m. atlikti aštuoni gyvensenos tyrimai, paskutinis 2008 m.

Atsisiųsti iliustruotą „Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai“ tyrimą.
suaugusiu lietuvos gyventoju mitybos iprociai.pdf 

 
SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI

Tyrimo (Finbalt health Monitor) duomenimis, per praėjusius keturiolika metų Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ženkliai pasikeitė. Pereita prie rinkos ekonomikos, keitėsi žemės ūkio vystymo strategija, maisto produktų gamyba, paskirstymas, rinkodara, kainos. Dėl globalizacijos procesų išaugo tiek sveikatai naudingų, tiek ir žalingų maisto produktų pasiūla, stiprėjo reklamos poveikis, keitėsi gyventojų perkamoji galia (Grabauskas V., Klumbienė J. ir kt. „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2008″).

Maistui gaminti daug dažniau pradėtas vartoti augalinis aliejus. Vyrų, vartojančių augalinį aliejų, dalis padidėjo nuo 31 proc. 1994 m. iki 85 proc. 2008 m., moterų – nuo 48 proc. iki 94 proc. atitinkamai. Aliejuose esančios polinesočios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką.

Lietuvos gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves. 1996 m. bent 3 dienas per savaitę šviežių daržovių valgė 18 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, o 2008 m. – 63 proc. vyrų ir 68 proc. moterų.

Visų išsilavinimo grupių gyventojai pradėjo vartoti daugiau daržovių, tačiau skirtumai tarp išsilavinimo grupių išliko. Aukštojo išsilavinimo žmonės dažniau valgė daržoves negu nebaigto vidurinio ir vidurinio išsilavinimo.

Šviežių vaisių ir uogų vartojimas taip pat padidėjo. 2008 m. bent tris dienas per savaitę šviežių vaisių ir uogų valgė 38 proc. vyrų ir 54 proc. moterų., 1998 m. – atitinkamai 25 proc. ir 41 proc. Šviežius vaisius dažniau vartojo aukštojo išsilavinimo gyventojai. Paskutinio tyrimo metu 49 proc. aukštojo išsilavinimo vyrų ir 63 proc. moterų atsakė, kad šviežius vaisius valgo bent 3 dienas per savaitę. Taip valgančių šviežius vaisius nebaigto vidurinio išsilavinimo vyrų buvo 24,3 proc., moterų – 48,5 proc.

Apibendrinant galima teigti, kad per keturiolika metų Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kito sveikatai palankia linkme ir labiau atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos rekomendacijas. Pradėta daugiau vartoti augalinių ir mažiau gyvulinių riebalų (taukų, sviesto). Padidėjo šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Visų tirtų socialinių grupių gyventojai keitė mitybos įpročius, tačiau socialiniai mitybos skirtumai suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje išliko. Aukštojo išsilavinimo žmonių dauguma mitybos įpročių buvo sveikesni negu nebaigto vidurinio išsimokslinimo.


Informaciją parengė:
Daina Mainelė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel.: 8 675 27953, daina.mainele@vvsb.lt