Pirmiausia – tėveliams norime priminti, kad vieną kartą per metus būtina profilaktiškai patikrinti savo atžalos sveikatą. Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra tik formalumas.

Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.

Prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuoti pas gydytojus specialistus, jam bus atlikti papildomi reikalingi tyrimai.

Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis vaikas gali dalyvauti ugdymo įstaigos vykdomoje veikloje.

Nuo šių metų vaiko sveikatos pažymoje turi būti ir gydytojo odontologo išvada. Jis profesionaliai įvertins ne tik dantų, bet ir žandikaulio būklę, sukandimo būdą.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad profilaktines sveikatos patikras galima atlikti ištisus metus, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos vaiko sveikatos pažymėjimą pateikti ugdymo įstaigai.

Vykdant vaikų sveikatos stebėseną, gaunama išsami informacija apie vaikų sveikatos būklę, kuri padeda tikslingai planuoti bei igyvendinti vaikų sveikatos prevencijos priemones.

Kiekvienais metais ugdymo įstaigai turi būti pateikiama informacija apie vaiko sveikatą („Vaiko sveikatos pažymėjimas” 0/27-1a forma). Ugdymo įstaigos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas kaupia duomenis apie mokinių sveikatos būklę, juos apibendrina, teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokytojams, padeda kūno kultūros mokytojams komplektuojant fizinio pajėgumo grupes, teikia informaciją dėl mokinių galimybės dalyvauti sporto varžybose.

Metų pabaigoje mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai sveikatos pažymėjimų duomenų suvestines pateikia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

Analizuojant šių pažymų duomenis, stebime, kad tik mažiau nei trečdalis patikrintų mokinių neturi jokių sveikatos sutrikimų. Daugiausiai Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikams nustatoma regos sutrikimų (2010 metais 31,7 proc., 2011 metais 34,9 proc., 2012 metais 35,4 proc.), antroje vietoje – jungiamojo audinio ir skeleto, raumenų sistemos ligos (2010 metais 29,4 proc., 2011 metais 30,7 proc., 2012 metais 32,9 proc.), toliau seka širdies-kraujotakos sistemos sutrikimai (2010 metais 14,3 proc., 2011 metais 18,9 proc., 2012 metais 19,7 proc.), bei kvėpavimo sistemos sutrikimai.

Kiekvienais metais blogėjanti vaikų sveikata verčia sunerimti. Juolab, kad jau pradinukams diagnozuojama virš 30 proc. regos sutrikimų ir beveik 28 proc. jungiamojo audinio ir skeleto, raumenų sistemos ligų.

Blogėjančios vaikų sveikatos priežasčių yra daug, bet viena pagrindinių – tai mūsų gyvensena, kurią sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai, taip pat požiūris į save ir kitus.

2010 metais Vilniaus miesto ugdymo įstaigos dalyvavo tarptautiniame tyrime „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena” (Health Behaviour in Schoolaged Children, HBSC). Tyrimo tikslas geriau pažinti vaikų ir jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą, aktualias jaunų žmonių gyvensenos problemas:

• mitybos įpročius;

• rūkymo bei alkoholio vartojimo paplitimą;

• fizinį aktyvumą.

Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė toks faktas, jog dalis jų kasdien vartojo mažos maistinės vertės maisto produktus, kurie sudaro „Maisto pasirinkimo piramidės” viršūnę ir kurių vartojimą reikėtų riboti.

Apklausos duomenimis kartą ar kelis kartus per dieną:

• saldainius ir šokoladą valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys,

• tortą, pyragaičius ir sausainius – 7,5 proc.,

• bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų,

• kokokolą ir kitus gazuotus gėrimus kasdien vartojo kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Vaisiai ir daržovės, kaip ir grūdų produktai, sudaro „Maisto pasirinkimo piramidės” pagrindą, svarbiausią rekomenduojamų didesnės biologinės vertės maisto produktų dalį.

Apklausos duomenimis, daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartojo tik 22,4 proc. mokinių, mergaitės dažniau negu berniukai (atitinkamai 29,5 proc. ir 15,7 proc.).

Pagal PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų ne mažiau kaip vieną valandą užsiimti aktyvia fizine veikla.

Apklausos duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą , iš jų 17,3 proc. berniukų ir 13,6 proc. mergaičių. Pagal PSO rekomendacijas fiziškai aktyvūs buvo penktadalis (20,8 proc.) 5-ų klasių mokinių, 15,0 proc. – 7-ų klasių ir tik 11,2 proc. 9-ų klasių mokinių.

Neramina žalingų įpročių paplitimas mokinių tarpe. Apklausos duomenimis kas dešimtas (10,6 proc.) mokinys rūkė kiekvieną dieną.

Beveik pusė (46,9 proc.) apklausoje dalyvavusių mokinių teigė, kad yra rūkę mažiausiai vieną cigaretę, kas dešimtas (10,6 proc.) mokinys rūkė kiekvieną dieną. Nors kartą per savaitę vartojančių alkoholinius gėrimus prisipažino maždaug kas dešimtas tiriamasis (12,9 proc. berniukų ir 8,1 proc. mergaičių).

Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra glaudžiai susiję. Didžioji dalis (70,5 proc.) bandžiusių rūkyti mokinių yra vartoję ir alkoholinius gėrimus, nebandžiusiųjų rūkyti tarpe alkoholinius gėrimus vartojo 29,5 proc.

• Iš bandžiusių rūkyti mokinių 17,9 proc. yra bandę ir narkotinių medžiagų, o iš nerūkiusių mokinių tik 1,4 proc.

• Iš bandžiusių vartoti alkoholinius gėrimus 13,7 proc. yra bandę vartoti narkotines medžiagas, o iš nevartojusių alkoholio tik 1,6 proc.

• Galima teigti, kad narkotikai, alkoholis ir rūkalai vartojami ne kaip alternatyva, bet kaip vienas kitą papildantys kvaišalai.

Šiuolaikiniai vaikai ir mokiniai vis labiau domisi sveikata, ją lemiančiais aplinkos ir elgesio rizikos veiksniais, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai stengiasi ieškoti kuo originalesnių sveikatinimo veiklos formų. Veda užsiėmimus vaikams ir jaunimui žalingų įpročių, smurto ir patyčių, sužalojimų prevencijos temomis. Jų metu vykdomos apklausos, mokiniai dalyvauja diskusijose ir praktiniuose užsiėmimuose, konkursuose („Madingo jaunuolio deklaracija prieš rūkymą”, „Atšvaitų mada”, “Labai paprastas konkursas” ir kt.), filmų ir videoklipų peržiūrose. Mokyklose vyksta fizinio aktyvumo skatinimo bei visavertės mitybos įgūdžių ugdymo užsiėmimai, kurių metu vaikai mokosi naujų judriųjų žaidimų, jaunimo tarpe populiarių šokių, gamina sveikatai naudingus patiekalus, aiškinasi kaip maitintis sveikai ir skaniai.

Sveikatą 50 procentų lemia mūsų gyvensena. Gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai, taip pat požiūris į save ir kitus. Todėl nuo tėvelių, mokytojų, sveikatos specialistų žinių, supratimo ir atsakomybės priklausys ar jų vaikai augs sveiki ir laimingi.

Siekiant kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą bendrojo ugdymo mokyklose, kvalifikaciją, gebėjimus pasirinkti tinkamus vaikų elgesio formavimo būdus, ugdant saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuolat organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą bendrojo ugdymo mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminarus, kurių metu gilinamos specialistų gyvenimo įgūdžių, sveikos ir saugios gyvensenos mokymo ir ugdymo žinios.

Gyvenimo įgūdžių ugdymas padeda vaikams ir paaugliams pozityviai elgtis kasdieniame gyvenime, didina asmeninę kompetenciją, ugdo sveiką vaikų ir paauglių gyvenimo būdą, nes būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko gyvenimo nuostatos. Todėl specialisto kompetencija, mokant pasirinkti elgtis sąmoningai ir atsakingai, ypač svarbi.

Labai svarbu sveikatos žinias skleisti tėvams, skatinti juos kuo plačiau įtraukti į mokyklos bendruomenės veiklą, sudaryti sąlygas pedagogams, mokyklų sveikatos specialistams ir tėvams bendradarbiauti bei mokytis vieniems iš kitų ir veiksmingai spręsti iškilusias problemas: tai lems sėkmingą vaiko socializaciją, pozityvių socialinių vertybių, įgūdžių ir nuostatų formavimąsi.

Na, ir svarbiausia, sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius ugdyti vaikams ir jaunimui, siekiant formuoti pozityvią ir atsakingą elgseną:

Aktualiausios problemos, į kurias turi būti orientuota vaikų sveikatos mokymo ir ugdymo veikla:

• tai nesveika mityba ir fizinio aktyvumo stoka,

• vis dažniau vaikų ir paauglių tarpe pasitaikančios patyčios ir smurto apraiškos,

• psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas,

• nesaugus elgesys namuose, mokykloje, gatvėje.

Siekiant ugdyti vaikų sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vaikų ugdymo įstaigose nuolat organizuoja ir vykdo sveikatos mokymo ir ugdymo renginius.

Augančiam organizmui ypač svarbi mityba.

Sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą. Mityba labai svarbi visais vaiko augimo etapais. Subalansuota mityba – tai mityba, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų. Juo įvairesnį maistą vaikas valgo, juo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai. Bet kurio amžiaus vaikui tinkamiausias mišrus maistas (tiek augalinis tiek gyvūninis). Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, apklausų duomenimis daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartoja tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti fizinio aktyvumo skatinimui.

Judėjimas yra svarbiausias vystymosi veiksnys. Judėjimo stoka trikdo normalią vaiko raidą. Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač pasireiškia vaikystėje. Todėl nepraleiskime šio momento, nes su metais poreikis judėti mažėja, o jo vietą užima visagalis kompiuteris.

Labai svarbu skatinti vaiką būti fiziškai aktyviu ne vien pamokymais, bet ir asmeniniu suaugusiųjų pavyzdžiu. Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Deja, apklausų duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Labai svarbu vaikui sukurti tinkamą mokymosi aplinką.

Mokinio kambaryje vienas iš svarbiausių baldų yra rašomasis stalas. Jį renkantis pirmiausia reikia prisiminti, kad jis turi atitikti vaiko ūgį. Labai svarbu pripratinti savo atžalą prie rašomojo stalo sėdėti taisyklingai: tiesiai, giliai, kūno svorį vienodai paskirstant abiem sėdmenims, nugarą atrėmus į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkus į priekį. Taip sėdint atstumas nuo akių iki knygos arba sąsiuvinio turėtų būti apie 35 cm. Tarp liemens ir suolo krašto lieka 3-4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos tiesiu kampu – pėdos remiasi į grindis ar pakoją, dilbiai laisvai guli ant stalo.

Labai svarbus ir tinkamas dirbtinis bendras ir vietinis darbo vietos apšvietimas. Negalima ruošti pamokų tik prie stalinės lempos, nes susidaro ryškus kontrastas tarp apšviesto stalo paviršiaus ir tamsios patalpos. Tokioje aplinkoje akys greičiau nuvargsta ir gali išsivystyti įvairių regėjimo sutrikimų. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugotų akis nuo tiesioginės šviesos akinimo.

Statyti rašomąjį stalą reikėtų šviesiausioje kambario vietoje, šonu prie lango, kad langas sėdinčiam dešiniarankiui vaikui būtų iš kairės, o kairiarankiui iš dešinės.

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė. Kokia gi turi būti „draugiška kuprinė”, kuri nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams.

Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių. Tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą).

Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Psichologinis klimatas mokyklose – tolerancijos ugdymas, moksleivių tarpusavio pagarba, draugiškumas – taip pat daug įtakos turi sveikatai.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas – viena iš aktualiausių jaunimo problemų. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – vaikų užimtumo organizavimas.

Rūpinkimės savo vaikų sveikata nuo pat mažens, nes tik bendromis pastangomis galėsime išauginti sveiką visuomenę !

Informaciją parengė:
Liuda Sliaužienė
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūos skyriaus vedėja.
Vilniaus miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8-5 2340235