Tyrimai rodo – į žydrus ekranus per dieną žiūrime iki septynių valandų: dirbdami, žaisdami, poilsiaudami, bendraudami, mokydamiesi. To pasekmė – gerokai sumažėjęs fizinis aktyvumas, grasinantis įvairiomis sveikatos bėdomis. Vis dėlto tos pačios naujosios technologijos gali pasitarnauti fiziniam aktyvumui skatinti.

Gyvenimas prie ekranų

Interaktyvias mokymo technologijas Lietuvos mokyklose diegiančios ir sveikos gyvensenos ugdymo priemones kuriančios bendrovės „Mokslo technologijos“ vadovas Raimundas Miglinas sako, kad per beveik 50 metų vaikų fizinis aktyvumas sumažėjo perpus. Laisvalaikio erdvėje galima įrengti treniruoklį, kuris veikia tik tuomet, kai vaikas mina pedalus. Taigi jis ir žaidžia, ir juda.

„Nepasakysiu nieko nauja: skaitmeniniame amžiuje daug laiko praleidžiame virtualioje erdvėje – dirbdami, mokydamiesi, žaisdami, ilsėdamiesi, bendraudami. Radau informacijos, kad, pavyzdžiui, palyginti su 1970 m., vaikų fizinis aktyvumas sumažėjo perpus. Atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad prie įvairių ekranų per dieną praleidžiame nuo trijų iki septynių valandų. Tad ar įmanoma ištraukti iš tos erdvės žmogų? Kaip motyvuoti judėti tą, kuriam dar nieko neskauda? Gal ir paradoksaliai skamba, bet tam gali pasitarnauti tos pačios naujosios technologijos“, – teigia R. Miglinas.

Ir žaidimas, ir treniruotė

Šiuolaikiniai vaikai taip įpratę naudotis naujausiomis technologijomis, kad, atrodo, sunku rasti jiems alternatyvą, skatinančią daugiau judėti. Tačiau, pasak R. Miglino, viskas daug paprasčiau – tereikia pakeisti žaidimo taisykles.

„Vaikas nenori paleisti žaidimo pulto? Nieko tokio. Laisvalaikio erdvėje galima įrengti treniruoklį, kuris veikia tik tuomet, kai vaikas mina pedalus. Taigi jis ir žaidžia, ir juda. Maža to, aktyvinama smegenų veikla, nes vienu metu jis turi atlikti daug užduočių: stebėti ekraną, primti sprendimus, spausti mygtukus ir dar minti dviratį, – pasakoja bendrovės vadovas. – Jei negalime pakeisti žaidimo taisyklių, tada patys integruokimės, t. y. ateikime į vaikų pasaulį. Pavyzdžiui, mokiniams patinka treniruokliai dviračiai, kuriuos jie mina užsidėję virtualios realybės akinius. Jie mato vaizdą 360 laipsnių kampu, gali patys pasirinkti vietovę, kuria keliauja. Nuo keliavimo sąlygų (įkalnė ar nuokalnė) keičiasi dviračio apkrova, vaikams tenka junginėti bėgius. Panašiai galima išbandyti ir grupinį važiavimą dviračiais, lenktyniauti, kartu ieškoti taktikų. Beje, visi tokie treniruokliai dar patrauklūs ir tuo, kad renkami įvairūs sveikatos duomenys: pulsas, širdies dūžiai ir pan.“.

Šokiai padeda spręsti matematinius uždavinius

Kai kuriose užsienio mokyklose populiarūs šokio kilimėliai. Jų esmė paprasta: grojant muzikai judama kilimėliais ta kryptimi, kurią rodo degančios rodyklės. Vaikams įdomu, netgi rengiami konkursai tarp tos skirtingų mokyklų komandų. Vaikų judėjimą skatina ir mokyklų laisvalaikio erdvėse įrengtos interaktyvios sienelės ar grindys, kai užduotims įveikti būtinas judesys ranka ar koja, kartais ir papildomos priemonės, pavyzdžiui,kamuoliai. Pasak R. Miglino, tokios sienelės ar grindys gali būti puikiai pritaikytos neįgaliesiems bei garbaus amžiaus žmonėms koordinacijai, reakcijai gerinti ar tiesiog mankštai.

„Kai kuriose užsienio mokyklose populiarūs šokio kilimėliai. Jų esmė paprasta: grojant muzikai judama kilimėliais ta kryptimi, kurią rodo degančios rodyklės. Taip gimsta šokis. Vaikams įdomu, netgi rengiami konkursai ne tik tarp tos pačios, bet ir skirtingų mokyklų komandų. 2012 m. Norvegijoje buvo atliktas tyrimas. Kai kurios mokyklos buvo aprūpintos tokiais kilimėliais, tuomet atliktas tyrimas. Šokančių moksleivių grupėje pagerėjo matematikos ir kalbų mokymosi rezultatai.

Mokslininkai nenustatė, kodėl taip nutiko, bet spėjo, kad šokant aktyvinamos tos pačios smegenų dalys kaip ir sprendžiant matematikos uždavinius. Iš tiesų gana sudėtinga stebėti ekraną, priimti vaizdinę informaciją, dirbti kojomis ir dar orientuotis erdvėje, bet vaikai puikiai su tuo susidoroja. Judesys gerina ir mokymosi, ir protinius gebėjimus, stiprina bendravimo įgūdžius, suteikia fizinės ir dvasinės pusiausvyros. O visa tai irgi yra ligų prevencija, – įsitikinęs bendrovės „Mokslo technologijos“ vadovas.