Karštis – pavojingas reiškinys, kai oro temperatūra siekia 30 °C ir daugiau bei trunka dieną ar dvi, o 3 dienas ir ilgiau trunkanti tokia oro temperatūra vadinama kaitra. Per pastaruosius penkis dešimtmečius Lietuvoje vidutinė oro temperatūra padidėjo maždaug 1,0 °C. Svarbu tai, kad mūsų šalies gyventojų organizmas nėra tinkamai prisitaikęs prie aukštos oro temperatūros, o vietovei nebūdingi ypač karšti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.

Karščiui jautrios gyventojų grupės

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Maziliauskaitė primena: karštis yra pavojingas kiekvienam, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorį, fizinę negalią ar psichikos sutrikimų bei sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

„Karščiui jautresni ir miesto gyventojai, ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus, taip pat žmonės, dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis (dirbantys sunkų fizinį darbą lauke, liejyklose, kepyklose ir kt.) bei socialinės rizikos grupės asmenys – vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos ar gyvenantys lauke“, – teigia specialistė.

Specialistė E. Maziliauskaitė primena pagrindinius dalykus, kaip reikėtų elgtis užklupus karščiui:

palaikykite vėsią namų aplinką:

  • optimali kambario temperatūra dieną turėtų būti žemesnė nei 32 °C, o naktį – žemesnė nei 24 °C.
  • Atverkite namų langus vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra lauke yra nukritusi.
  • Naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, nes tai sukuria papildomą šilumą.
  • Dienos metu užleiskite užuolaidas ar žaliuzes ant langų – pro juos gali patekti šiluma.
  • Stenkitės kuo daugiau būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
  • Jei namuose turite oro kondicionavimo sistemą, uždarykite duris ir langus, taip sutaupysite elektros energiją bei išsaugosite vėsų orą namuose.
  • Oro temperatūra patalpose neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.

Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje:

  • venkite tiesioginių saulės spindulių dienos metu, kai šešėlis yra trumpesnis už jūsų ūgį – Lietuvoje pavojingiausias metas – nuo 11 iki 15 val.
  • Apribokite fizinę veiklą lauke – svarbius darbus geriausiai atlikti vėsiausiu paros metu – tarp 4 ir 7 valandos ryto.
  • Nepalikite vaikų ar augintinių vienų automobiliuose.
  • Daugiausiai laiko, ypač naktį, praleiskite vėsiausiuose namų kambariuose.
  • Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Puikus būdas atsivėsinti – vėsus dušo vanduo. Alternatyva – vėsūs kompresai ant galvos, kojų bei rankų iki alkūnių pakišimas po vėsiu vandeniu.
  • Karščiausiu dienos metu rekomenduojame likite namuose.

 Palaikykite skysčių kiekį ir atkreipkite dėmesį į mitybą:

  • reguliariai gerkite vandenį, venkite alkoholinių gėrimų, per didelio kiekio kofeino bei gėrimų su saldikliais, kurie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
  • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
  • Rekomenduojama valgyti daugiau skystų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Padėkite kitiems:

  • suplanuokite laiką ir patikrinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia vieni.
  • Vyresnio amžiaus ar sergantys žmonės, kurie gyvena vieni turėtų būti aplankyti kasdien.
  • Mokykitės suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktiems žmonėms.

Pasijutote prastai. Ką daryti?

Jei karščio metu jaučiatės silpnas, nerimastingas, svaigsta ar skauda galva, troškina ir jaučiate raumenų spazmus – kaip įmanoma greičiau pasistenkite atsidurti vėsioje vietoje, atsigerkite vandens. Jei yra galimybė pamatuokite savo kūno temperatūrą ir informuokite šalia esančius asmenis apie savo negalavimą. Esant reikalui prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.