Atėjus pavasariui ir pradėjus žydėti augalams, daliai Lietuvos gyventojų (nuo 1 iki 5 % ir daugiau) prasideda pavasarinė alergija - šienligė. Šienligė arba polinozė (lot. ,,pollen" - žiedadulkė) - tai alerginis susirgimas, kuris atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes.
 
Ši liga pasireiškia ūmia sloga : dažnu priepuoliniu čiauduliu, gausiomis vandeningomis išskyromis iš nosies, nosies paburkimu, paraudimu ir niežėjimu. Kartu gali prasidėti ir akių uždegimas - konjunktyvitas. Jam būdingas akių paraudimas, perštėjimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, niežti akių vokai. Taip pat gali atsirasti sezoniniai galvos skausmai, uoslės pakitimai, gerklės bei gomurio perštėjimas ir niežėjimas, gali pakilti temperatūra. Kai kuriems ligoniams pasireiškia dilgėlinės požymiai : staigiai smarkiai patinsta ir niežti vokai, lūpos, ausų kaušeliai. Sergantiems sunkia šienligės forma ir nesigydantiems, per 2-3 metus išsivysto bronchinė astma.

Alergiją gali sukelti apie 50 rūšių augalų. Išskiriami trys alergizuojančių augalų žydėjimo pikai:

• pirmas pikas - pavasario, kai pradeda žydėti medžiai : lazdynai, alksniai, beržai, tuopos, klevai, uosiai.

• antrasis - vasaros žydėjimo pikas, kai žydi varpinės žolės : eraičinas, motiejukas, šunažolė, avižuolė, javai (dažniausiai Lietuvoje sukeliančios šienligę augalų žiedadulkės).

• trečiasis - vasaros pabaigos ir rudens žydėjimo laikotarpis, pražydus balandoms, pelynams, saulėgrąžoms, kukurūzams.

Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės. Tai yra dėl to, jog jos yra labai smulkios ir gali giliai prasiskverbti į kvėpavimo takus. Stambesnės yra lapuočių medžių žiedadulkės. Spygliuočių medžių žiedadulkės yra stambiausos, todėl jos alergizuoja mažiau.

Ryškiausias šienligės bruožas yra tas, kad tie patys požymiai kartojasi kasmet, tuo pat metu, žydint tam tikriems augalams.

Yra pastebėta, jog dėl padidėjusios oro taršos miesto gyventojai šienlige serga dažniau nei kaimo gyventojai.

Alergiškų žiedadulkėms žmonių savijauta pablogėja saulėtą, vėjuotą dieną. Geriau jie jaučiasi vėsią, apniukusią ir lietingą dieną. Šiam alergiškam laikotarpiui galima pasiruošti, žinant augalų žydėjimo kalendorių.

Augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius 

(Duomenys p/g R. Ėmužytę, Ą.-D. Ėmužytę,D.Skeivelienę)

Yra stebima kryžminė alerginė reakcija tarp pačių žiedadulkių, augalinio maisto ir vaistažolių. Pavyzdžiui beržo žiedadulkių kryžminė alerginė reakcija gali būti su vyšnių, trešnių, slyvų abrikosų, persikų, lazdyno riešutų, morkų, bulvių,salierų, vaistams naudojamų beržo lapų, pumpurų. Tarp medžių ir žolių žiedadulkių kryžminės reakcijos nėra.

Augalų žydėjimo laikotarpis gali nukrypti dėl meteorologinių sąlygų ir augalų rūšių. Lietuvoje toks nukrypimas vidutiniškai yra 7 - 14 d. Anksčiausiai pradeda žydėti medžiai : lazdynai, alksniai, drebulės. Gegužės ir birželio mėn pradeda žydėti miglė, eraičinas, motiejukas, šunažolė, antroje vasaros pusėje pražysta balana, pelynas.

Žydėjimo laikotarpiu alergiškiems žmonėms rekomenduojama:

• vengti gausiai žydinčių vietovių, ypač saulėtą, vėjuotą dieną;

• lauke būti vėsesnėmis dienomis;

• atostogauti ten, kur yra mažesnė žiedadulkių koncentracija (prie jūros, kalnuose, vietovėse, kur auga spygliuočiai medžiai);

• namuose kasdien valyti dulkes drėgnu skudurėliu, kambarius vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare;

• nevartoti augalinės kilmės kosmetikos, vaistų pagamintų iš žiedadulkių, nevalgyti medaus, nes jame yra žiedadulkių;

• vengti vabzdžių įgėlimo;

• nevalgyti kryžminę alergiją sukeliančių augalinės kilmės maisto produktų, negerti augalinės kilmės alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų;

• kambaryje nelaikyti žydinčių augalų;

• dieną , o ypač po vidurdienio, patartina būti namuose, laikyti uždarus langus ir duris, nes tuomet žiedadulkių koncentracija ore yra didelė;

• nepjauti žolės (tai geriau atlikti iki žydėjimo), nevartyti šieno;

• važiuojant mašina nejungti ventiliacijos, neatidaryti automobilio langų;

• atėjus iš lauko persirengti, nusiplauti veidą, išsišukuoti plaukus, dar geriau - išsiplauti galvą, nes plaukuose nusėda daug žiedadulkių.

Alergiškiems žmonėms patartina kreiptis į gydytoją alergologą. Jei į alergologą ligonis kreipsis anksti pavasarį, gydytojas paskirs sezoninės profilaktikos vaistų. Tačiau geriausiai būtų kreiptis į gydytoją rudenį, praėjus žydėjimo sezonui. Jis nustatys alergenus ir paskirs ligoniui specifinį gydymą, kuris užtruks visą žiemą. Tuomet organizmas užsigrūdins, sumažės jautrumas.


Informaciją parengė:
Svetlana Tarailienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel.: 8-5 2711244, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai