Atšilus orams, mes traukiame į gamtą, o ten mūsų tyko pavojai - erkės, pernešančios sunkias infekcines ligas.

Erkė (lot. Acan) - tai voragyvių klasės atstovas. Pasaulyje jų priskaičiuojama keli šimtai rūšių.

Erkės yra labai mažos - 0,1 - 15 mm dydžio, todėl sunkiai pastebimos. Lietuvoje paplitusi šuninė (arba miškinė) erkė , kuri perneša erkinio encefalito virusą ir Laimo ligą. Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Erkės paprastai gyvena tris - šešis metus. Jos maitinasi tik krauju. Prisisiurbusi erkė gali išlikti gyvybinga labai ilgai. Yra duomenų, kad prisisotinusi erkė išgyvena iki dešimties metų.

Lietuva priklauso erkių išplitimo zonai. Erkės mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl dažniausiai aptinkamos miškuose, pievose, parkuose, kolektyviniuose soduose. Aktyvusis erkių sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio. Esant šiltesnei žiemai šis laikotarpis pailgėja. Paprastai erkė savo aukos tyko visai neaukštai - apie 10 cm nuo žemės ant žolės stiebo. Jos nepakyla daugiau kaip iki 1,5 m. Pati nukeliauti tepajėgia vieną metrą, o keliauja ,,prisisegusi" prie žmonių, gyvūnų. Erkės yra aklos, tačiau turi specialų jutimo organą, vadinamą Helerio aparatu, esantį ant priekinių erkių kojų porų. Pajutusios šilumą, kvapą, žolės judėjimą, erkės užropoja ant savo aukos ir stipriai įsisiurbia. Erkės įkandimo mes nejaučiame, nes savo seilėse ji turi nuskausminamųjų, priešuždegiminių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Įsisiurbusi erkė gali išbūti ant aukos kūno iki 15 d. Dažniausiai jos randamos ant minkštos odos, kur gera kraujotaka.

Erkės perneša daugelį ligų : erkinį encefalitą, babeziozę, Laimo ligą, tuliariamiją, erlichiozę ir kt. Lietuvoje labiausiai paplitusi yra Laimo liga ir erkinis encefalitas, kuris yra viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įkandus erkei, kurios seilių liaukose yra šio viruso. Lietuvoje erkinio encefalito virusu užsikrėtusių erkių yra visuose rajonuose. Įkandus infekuotai erkei, po vienos - dviejų savaičių gali atsirasti į gripą panašių simptomų : galvos skausmai, nedidelis karščiavimas, sąnarių ir raumenų skausmai, silpnumas, pykinimas, vėmimas . Taip trunka apie savaitę. Po to dalis žmonių pasijunta geriau. Tačiau trečdaliui, praėjus, maždaug, savaitei, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprūs galvos skausmai, vėmimas. Šie negalavimai reiškia, kad virusas sukėlė smegenų uždegimą. Tokie ligoniai turi tuoj pat kreiptis į gydytoją. Vaistų nuo encefalitą sukėlusio viruso nėra. Gydymas yra tik simptomatinis. Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis Lietuvoje buvo užregistruoti šie erkinio encefalito susirgimo atvejai : 2006 m. susirgo 462 žmonės (3 iš jų mirė), 2007 m - 234 žm., 2008 m - 220 žm. Tuo tarpu Vilniaus mieste : 2006 m. - 20 žm., 2007 m. - 14 žm., 2008 m. - 12 žm., 2009 m. - 30žm.

Pasveikusiems po erkinio encefalito gydymo gali likti šie negalavimai: atminties susilpnėjimas, psichikos pakitimai, miego sutrikimai, galvos skausmai, klausos ir regėjimo sutrikimai, šlapimo nelaikymas naktį, lytinė impotencija, darbingumo sumažėjimas ir kt.

Blogiausiausia erkinio encefalito išeitis - mirtis. Tokių atvejų Lietuvoje užregistruojama.

Tam, kad išvengtume erkių įsisiurbimo, prieš eidami į gamtą turėtume apsirengti taip, kad drabužiai kuo daugiau dengtų kūną. Drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglusti prie kūno, kelnių galus sukišti į puskojines, ryšėti skarelę ar užsidėti gerai priglundančią kepurę. Drabužiai turi būti šviesūs, kad būtų geriau pastebėti erkę. Grįžus į namus, reikėtų tuojau pat nusirengti drabužius, pakabinti juos negyvenamoje patalpoje. Gerai apžiūrėti kūną, ypač pakinklius, kaklą, paausius, kirkšnį. Išsišukuoti plaukus. Radus įsisiurbusią erkę, reikia tuojau pat ją ištraukti pirštais ar pincetu. Jokiu būdu negalima tepti įsisiurbusios erkės riebalais. Erkę reikia suimti kuo arčiau galvos ir staigiu judesiu, nesukinėjant į šonus, ištraukti. Po to įsisiurbimo vietą reikia nuplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Jeigu erkės įkandimo vieta paraudo, blogai pasijutote, reikėtų tuoj pat kreiptis į gydytoją. Persirgę erkiniu encefalitu įgyja imunitetą ir daugiau nesuserga.

Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Kadangi Lietuva yra padidinto rizikingumo zonoje, reikėtų pasiskiepyti visiems Lietuvos gyventojams, visų pirma tiems, kurie mėgsta poilsį gamtoje, grybautojams, uogautojams, gyvenantiems miškingose vietovėse, miško darbininkams. Skiepytis galima visais metų laikais. Vakcina yra saugi, jos efektyvumas yra apie 98 %. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus. Skiepijimo schema susideda iš trijų dozių. Paskiepijus pirma doze, antroji atliekama po vieno - trijų mėnesių, trečioji - po metų. Po to būtina palaikomoji dozė. Asmenims nuo 1 iki 60 metų amžiaus palaikomoji dozė atliekama kas 3 - 5 metai, o vyresniems kaip 60 metų - kas trys metai.


Informaciją parengė:
Svetlana Tarailienė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel.: 8-5 2711244, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai