Nors pastaraisiais metais gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo, nuo 2004 m. Vilniuje gyventojų skaičius augo, tik 2010 m. jis šiek tiek sumažėjo (2 042 žmonėmis). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste 2010 m. gyveno 557 126 žmonės. Šalies gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių ‒ neigiamos neto migracijos (imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumo) ir neigiamos natūralios kaitos. Vilniuje gyventojų skaičius didėjo dėl teigiamo natūralaus prieaugio bei dėl vidinės migracijos (atvykimo gyventi į Vilnių iš kitų savivaldybių), bet 2010 m. dėl ypač išaugusios emigracijos gyventojų skaičius Vilniuje pradėjo mažėti.

Pagal gyventojų amžių Lietuva yra tipiška Vidurio ir Rytų Europos valstybė. Vilniuje vaikų nuo 0 iki 17 m. yra 17,5 proc., 18‒44 m. gyventojų ‒ 42,5 proc., 45‒64 m. gyventojų ‒ 26 proc., 65 m. ir vyresnių ‒ 14 proc. Lyginant su atitinkamai Lietuvos rodikliais, Vilniuje yra daugiau vidutinio amžiaus (18‒44 m.) gyventojų, mažiau jaunų ir senyvo amžiaus žmonių.

Vilniuje 2010 m. vyrų buvo 251 494 (45 proc.), moterų ‒ 305 632 (55 proc.). 1 000 vyrų teko 1 214 moterų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra vienas iš rodiklių, pagal kurį galima spręsti ne tik apie gyventojų sveikatingumo ir mirtingumo lygį, bet ir apie šalies socioekonominį išsivystymą. Paprastai šis rodiklis skaičiuojamas tik didesnių teritorinių vienetų, tokių kaip apskritys. Vilniaus apskrityje vidutinė gyvenimo trukmė yra šiek tiek didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.

Pastarąjį dešimtmetį gimstamumas Vilniaus mieste didėja, mirtingumas nuo 2007 m. mažėja. 2010 m. Vilniaus m. gimstamumas buvo ketvirtadaliu didesnis negu Lietuvoje, o mirtingumas ‒ ketvirtadaliu mažesnis. Amžiaus struktūros kaita pasižymėjo sentavės feminizacija. Tai reiškia, kad dėl didesnio jauno ir vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo pagyvenusį ir senyvą amžių pasiekia kur kas daugiau moterų nei vyrų. Vilniuje moterys gyveno ilgiau, todėl jų mirtingumas vyresnio amžiaus grupėse (75 m. ir vyresni) didesnis negu vyrų. Vyrų mirtingumas didesnis visose amžiaus grupėse iki 74 m.

Natūralus gyventojų prieaugis Vilniuje jau nuo 2008 m. yra teigiamas ir 2010 m. buvo 3,5 / 1 000 gyventojų, o Lietuvoje jis buvo neigiamas, t. y. -2 / 1 000 gyventojų.

Iš viso 2010 m. Vilniuje gimė 7 613 kūdikių. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25‒29 m. moterys (39 proc.) ir 30‒34 m. moterys (34 proc.). Iš 1 000 gimusių kūdikių Vilniaus mieste 3,8 nesulaukė 1 metų.

Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, nuo 2010 m. spalio 1 d. per metus Vilniuje nedarbas sumažėjo 4 proc. ir 2011 m. spalio 1 d. buvo 9,1 proc.

Gyventojų socialinio-ekonominio statuso įtaka sveikatai yra milžiniška.

Darbas yra sritis, kurioje patiriama daug svarbių poveikių sveikatai. Tai įdarbinimo sąlygos, psichologinė atmosfera darbe ir paties darbo pobūdis. Faktai rodo, kad, palyginti su nuolatiniais darbuotojais, laikinų darbuotojų, juolab bedarbių, mirtingumas yra daug didesnis. Darbuotojai, kurie jaučiasi darbe nesaugūs, patiria smarkų neigiamą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai.

Kuriant visuomenės sveikatos priežiūros strategijas, programas, vienas iš svarbiausių uždavinių ‒ įvertinti gyventojų sudėties ir skaičiaus pokyčius. Įvairių gyventojų grupių gyvenimo būdas, poreikiai, gyvenamoji aplinka, mitybos ir gyvensenos įpročiai, socialinė-ekonominė padėtis skiriasi.

Atsisiųskite grafikais iliustruotą išsamią 2010 m. ataskaitą

Daugiau informacijos:
Šarūnas Alasauskas
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Tel. 8-5 2711244