Gripas – tai sezoninis virusinis susirgimas, galintis sukelti įvairių komplikacijų, taip pat pagreitinti kitų susirgimų eigą. Daugelis žmonių gripu perserga nesunkiai, tačiau būna atvejų, kai infekcija pablogina lėtinėmis ligomis sergančio žmogaus būklę. Žmogui pavojingiausios yra komplikacijos. Dažniausiai susergama pneumonija, bronchitu, vidurinės ausies ar širdies raumens uždegimu. Gripas gali būti ir mirties priežastis.

Gripo virusai skirstomi į tris grupes: A, B ir C. A tipo virusai yra patogeniškiausi. Nuo 1980 m. PSO šiems virusams suteikė papildomą klasifikaciją ( nuo H1 iki H12).

PSO duomenimis, per gripo epidemijas serga 10 – 20% visų pasaulio gyventojų. Kasmet nuo gripo miršta 250 000 – 500 000 žmonių. Kasmet 40 000  – 190 000 Lietuvos gyventojų perserga gripu, dar 350 000 – 480 000 – perserga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas.

Pandeminio gripo A(H1N1)v simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeliamus simptomus:

  • karščiavimas;
  • kvėpavimo takų infekcijos simptomai, pvz., kosulys ar sloga;
  • gerklės skausmas;
  • galimi kiti simptomai:

o raumenų ir galvos skausmai;

o šaltkrėtis;

o nuovargis;

o vėmimas ar viduriavimas (šie simptomai nėra įprasti sergant sezoniniu gripu, tačiau pasireiškia daliai sergančiųjų pandeminiu gripu).

Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis lėtinėmis ligomis.

Pandeminiu gripu A(H1N1)v užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu gripu. Jis perduodamas žmogaus žmogui:

  • oro lašeliniu keliu, kai sergantis žmogus kosti ar čiaudi;
  • netiesiogiai per aplinkos daiktus ar per nešvarias rankas, kai palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiama burna ar nosis.