Net ir laisvų rankų įranga, naudojama pokalbiams telefonu, trikdo vairuotojo dėmesį ir kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui. Įvairios tyrimų studijos rodo, kad važiuodamas 40 km/h greičiu, esant tam tikriems dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai,  vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja.

Pokalbius telefonu mėgstantys vairuotojai palengva pereina prie laisvų rankų įrangos naudojimo vairuojant, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad laikant telefoną prie ausies ir jį  prijungus prie specialiosios įrangos grėsmė saugumui išlieka tokia pati.

„Telefono laikymas apsunkina automobilio valdymą, ypač staigios, netikėtos eismo situacijos atvejais, o pokalbis telefonu daro įtaką vairuotojo dėmesingumui ir reakcijai. Vairuodamas ir kalbėdamas žmogus dėmesį sukoncentruoja į pokalbį ir jo turinį, o ne į eismo srautą ir konkrečius įvykius kelyje“, – apie pokalbio poveikį vairuotojo reakcijai sako Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas.

Pasak eksperto, pokalbis telefonu, ypač jei dėl ko nors diskutuojama, ginčijamasi, vairuotojo reakcijos greitį gali sumažinti net keliomis sekundėmis, o tai gali lemti, kad vairuotojas neįvertins konkrečios situacijos kelyje ir įvyks eismo įvykis.

„Vairuotojo, kaip ir kiekvieno žmogaus, reakcijos trukmę ilgina visi išoriniai trikdžiai. Ne išimtis ir kalbėjimas telefonu. Deja, laisvų rankų įranga šio neigiamo efekto neišsprendžia. Įranga tik panaikinamas vairuotojo rankų judesių suvaržymas, t. y. vairuotojas gali laisvai abejomis rankomis valdyti transporto priemonę”, – kalbėjimo telefonu poveikį vairuotojo reakcijai taip pat patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.

Siekdami įsitikinti, ar išoriniai trikdžiai tikrai turi įtakos vairuotojų reakcijai, septyni Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai dalyvavo specialiuosiuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto vairuotojų reakcijos bandymuose. Specialiąja įranga stebėta vairuotojų reakcija be trikdžių, reakcija klausantis muzikos ir kalbantis telefonu.

Bandymo rezultatai rodo, kad skirtingus žmones skirtingi trikdžiai veikia skirtingai. Pokalbis telefonu dėmesingumą veikia labiau nei muzikos klausymasis. Skirtingi trikdžiai vairuotojo reakciją veikia nuo kelių sekundės dalių iki trijų sekundžių. Kadangi bandymas darytas tik po kartą, tikėtina, kad, žmogui labiau atsipalaidavus, reakcija į trikdį didėtų.

„Kalbėjimas telefonu naudojantis laisvų rankų įranga nepanaikina pagrindinio pavojaus – vairuotojo minčių, taigi ir dėmesio, atitraukimo nuo vairavimo bei nuolatinio eismo vertinimo. Pokalbis kalbantįjį dažnai mintimis nukelia į kitas erdves, sprendžiamos įvairios problemos, dalijamasi įspūdžiais. Visa tai sukelia papilomas emocijas ir vairuotoją netiesiogiai dar labiau atitolina nuo eismo situacijos, kurioje jis tuo metu yra”, – po bandymo sakė V Žuraulis.

Pašnekovo teigimu, žmogus psichofiziologiškai vienu metu gali sukoncentruoti savo dėmesį į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir kalbant telefonu  nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, be to, pailgėja reakcijos trukmė. Pasak VGTU mokslininko,  dažnai vos vienai ar kelioms dešimtosioms sekundės dalių atitraukus dėmesį gali įvykti eismo nelaimė.

E. Alminas sako, kad vairuotojo reakciją taip pat trikdo pokalbiai su kitais automobilio keleiviais, garsios muzikos klausymasis, trumpųjų žinučių ar komentarų socialiniuose tinkluose rašymas, nes visas dėmesys sutelkiamas į kitą veiklą.

„Pavyzdžiui, muzikos klausymasis ne tik blaško dėmesį, paties grotuvo perjunginėjimas panašus į naudojimąsi mobiliuoju telefonu ar trumpųjų žinučių rašymą – tuo metu vairuotojas savo dėmesio nesutelkia į kelią, ilgėja reakcijos laikas ir didėja incidento tikimybė“, – sako E. Alminas.

Pašnekovo teigimu, paprastai manoma, jog dėmesį blaškantys veiksniai daugiau įtakos turi vyresnio amžiaus vairuotojams, tačiau didesnę variavimo patirtį turintys asmenys yra mažiau veikiami pašalinių objektų.

„Kad ir kokia vairavimo patirtis būtų, tyrimai rodo, jog dėmesį blaškantys veiksniai – tiek automobilio viduje, tiek išorėje – veikia vairuotojo reakciją kelyje, ypač pavojingose situacijose: keičiasi stabdymo, reakcijos į kliūtį, kelio ženklus laikas, gebėjimas išlaikyti stabilų automobilio greitį, poziciją kelyje, prireikus manevruoti ir saugiai stabdyti“, – baigdamas pokalbį sako specialistas.

Lietuvos transporto saugos administracijos parengta informacija