nuotr

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad sergamumas virusiniu hepatitu A 2012 m. Vilniaus mieste žymiai išaugo.


Per šių metų devynis mėnesius užregistruoti 46 atvejai, kai 2011 metais registruoti šeši, o 2010 metais – tik trys atvejai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcija Vilniaus mieste išplito buitinio kontakto keliu (per nešvarias rankas, užterštą aplinką).

Virusiniu hepatitu A sirgo įvairaus amžiaus žmonės, iš jų 20 vaikų (43,5 proc.) ir 26 suaugusieji. Vaikų tarpe liga dažniau diagnozuota mokiniams – 16 atvejų (76 proc.).

Virusinis hepatitas A – tai ūminis viruso sukeltas kepenų nekrozinis uždegimas, galintis pasireikšti be simptomų (dažniausiai vaikams) ir kliniškai išreikštomis infekcijos formomis (gelta, patamsėjusiu šlapimu, nuovargiu).

Virusinis hepatitas A yra gana plačiai paplitusi virusinė kepenų liga. Kasmet pasaulyje ja suserga apie 1,5 milijono žmonių. Ypač svarbus rizikos veiksnys yra kelionės į virusinio hepatito A endemines šalis. Pagal šios ligos paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Afrika, kai kurios Pietų Amerikos bei Azijos šalys), vidutinio endemiškumo (Pietų ir Rytų Europos šalys, tame tarpe ir Lietuva) ir mažo endemiškumo (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).

Imunitetas įgyjamas persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus. Hepatito A virusas pakankamai atsparus išorės veiksniams, šalčiui, išdžiūvinui, jautrus karščiui ir dezinfekuojamosioms medžiagoms. Ilgai gyvybingas išbūna išmatose. Gėlame ir jūros vandenyje išgyvena iki 12 mėnesių, dažnai randamas moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose virusas būna gyvybingas keliolika dienų.

Virusinio hepatito infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba simptomų nesukeliančia šios infekcijos forma. Virusinio hepatito A plitimo veiksniai dažniausiai yra fekalijomis užterštas vanduo, maisto produktai, daržovės, termiškai neapdoroti jūrų moliukai. Vyraujantis viruso plitimo kelias – buitinis kontaktinis per užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus, todėl virusas greitai išplinta šeimose ir kolektyvuose.

Virusinio hepatito A inkubacinis (slaptas) periodas trunka nuo 14 iki 50 dienų. Ligos pradžia dažniausiai ūmi, panaši į gripo, pasireiškia silpnumu, karščiavimu, galvos skausmais. Po kelių dienų išryškėja pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, skausmas po krūtine, dešinėje pašonėje, dar vėliau patamsėja šlapimas ir pradeda šviesėti išmatos. Po 1-2 dienų pagelsta akių odenos, vėliau gleivinės ir oda. Atsiradus geltai, ligonio savijauta pagerėja, lieka tik silpnumas. Geltos periodas trunka nuo vienos iki trijų savaičių. Daugeliui 2-3 metų vaikų (80-90 proc.) virusinė hepatito A infekcija vystosi be simptomų, vaikams iki 6 metų gelta pasireiškia apie 10 proc., vyresniems – apie 50 proc., o suaugusiems apie 80 proc. Pasveikus, kaip ir po skiepijimo, susidaro ilgalaikis ir patvarus imunitetas.

Virusinio hepatito A profilaktika:

1.    Efektyviausia virusinio hepatito A kontrolės priemonė yra skiepijimas. Skiepai nuo virusinio hepatito A yra labai saugūs ir efektyvūs.

2.    Labai svarbu laikytis asmens higienos. Kuo dažniau plauti rankas – prieš valgio gaminimą, prieš valgymą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ir t. t.

3.    Į maisto produktus virusas dažniausiai patenka per nešvarias rankas, užterštą vandenį, rečiau iš dirvožemio, todėl labai svarbu laikytis maisto saugos ir higienos reikalavimų.

4.    Labai svarbu vartoti tik gerai termiškai paruoštą maistą.

5.    Vartoti saugų geriamąjį vandenį.

6.    Vykstant į endemines šalis, gerti tik virintą vandenį arbą išpilstytą buteliuose.

7.    Nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies.

8.    Vaikų ugdymo įstaigose, namuose labai atsakingai ir sistemingai valyti ir prižiūrėti patalpas ir aplinką.

9.    Nustačius arba įtarus užkrečiamosios ligos atvejį, patalpas, įrenginius, inventorių valyti ir dezinfekuoti pagal specialistų, vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, nurodymus.

Parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro informaciją.


Daugiau informacijos:
Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius,
Tel. (8 5 ) 231 44 09, (8 5) 261 08 62